Apaštalas Jonas Teologas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Apaštalas Jonas (hebr. יוחנן Johanan ;gr. Απόστολος Ιωάννης) – vienas iš 12 apaštalų, Evangelijos pagal Joną, Apreiškimo knygos ir trijų laiškų, įeinančių į Naująjį Testamentą autorius.
Apaštalo pašaukimas
redaguotiApaštalas ir evangelistas Jonas buvo pašauktas Jėzaus Genezareto ežere: palikęs savo tėvą valtyje jis kartu su savo broliu Jokūbu nusekė paskui Jėzų. Apaštalas Jonas ypatingai buvo mėgiamas Jėzaus už visišką nuolankumą ir vaikišką sielos tyrumą. Po savo pašaukimo Jonas nesiskyrė su savo gelbėtoju ir buvo vienu iš trijų mokinių, kuriuos Jėzus ypatingai mylėjo ir būdamas ant kryžiaus nurodė rūpintis Marija.
Misionieriaus kelias
redaguotiIstoriškai nepatikimuose šaltiniuose sakoma, kad mirus Marijai, Apaštalas Jonas, ištraukus burtus nuėjo į Efezą ir kitus Mažosios Azijos miestus skelbti evangeliją.
Būdamas Efeze Apaštalas Jonas pagonims skelbė evangeliją apie Kristų. Jo pamokslus lydėjo daug ir didelių stebuklų, todėl tikinčiųjų skaičius didėjo su kiekviena diena.
Sugrįžimas
redaguotiPo ilgos tremties Patmo saloje Apaštalas Jonas atgavo laisvę ir grįžo į Efezą, kur toliau tęsė savo veiklą, mokydamas krikščionis saugotis erezijų. Apie 95 m. Apaštalas Jonas Efeze parašė Evangeliją. Jis skelbė visiems krikščionims Dievo ir vienas kito meilę. Meilės Apaštalas – taip dar vadinamas Šventas Jonas, todėl, kad nuolat mokė meilės, be kurios žmogus negali priartėti prie Dievo ir įtikti jam. Trijuose savo laiškuose Apaštalas Jonas skelbia meilę Dievui ir artimui, pats aplinkiniams būdamas meilės pavyzdžiu.
Apaštalas Jonas gyveno daugiau kaip 100 metų ir mirė sava mirtimi nuo senatvės, tuo tarpu visi kiti apaštalai mirė kankinio mirtimis. Visa krikščioniškoji bažnyčia gerbė Apaštalą Joną, kaip bažnyčios likimų žinotoją. Apaštalas Jonas vaizduojamas su ereliu – aukšto tikėjimo skrydžio simboliu.