Žeimių apylinkė (Jonava)
Koordinatės: 55°11′š. pl. 24°13′r. ilg. / 55.18°š. pl. 24.22°r. ilg.
.svg){kind=small} Žeimių apylinkė
| ||
| Centras | Žeimiai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Žeimių valsčius | |
| Apskritis | Kėdainių apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Jonavos rajonas (1950–1962) Kėdainių rajonas (1962–1965) Jonavos rajonas (1965–1995) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Žeimių seniūnija | ||
Žeimių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje.
Istorija Keisti
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Žeimių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Jonavos rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Svolkėnų apylinkė, dalis Ručiūnų apylinkės, dalis Dargužių apylinkės, dalis Aklių apylinkės ir dalis Širvių apylinkės, 1963 m. – Liepių apylinkė ir Širvių apylinkė, o dalis Žeimių apylinkės prijungta prie Šėtos apylinkės.[3] 1965 m. dalis teritorijos prijungta prie Bukonių apylinkės.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
Molotovo vardo, J. Žemaitės vardo kolūkiai, Žeimių tarybinio ūkio Mitėniškių ir Drobiškių skyriai [4] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
85,71 | 3110 ([5]) | „Žeimių“ kolūkis, J. Žemaitės vardo kolūkis, „Gintaro“ kolūkis, Žeimių tarybinio ūkio Palankesių ir Miteniškių skyriai [6] | 1 miestelis, 20 kaimų, 20 vienkiemių, 1 glžk. stotis |
| 1970-01 (Išsamiau) |
2848 | 1 miestelis, 39 kaimai, 3 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 5 kaimų dalys [7] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
112,6 | „Gintaro“ kolūkis, Pauliukų kolūkis, Žeimių kolūkis, Žeimių tarybinis ūkis, Žeimių vaismedžių medelynas [8] | 1 miestelis (Žeimiai), 33 kaimai, 1 gel. stoties gyvenvietė, 7 kaimų dalys | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
1 miestelis, 34 kaimai, 1 gel. stoties gyvenvietė, 6 kaimų dalys [9] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
2584 | 1 miestelis, 44 kaimai, 1 viensėdis, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 6 kaimų dalys [10] | ||
| 1985 m. | Pauliukų kolūkis, Žeimių kolūkis, Barupės sodininkystės tarybinis ūkis, Girelės girininkija [11] | Juškonys, Kuigaliai, Žeimiai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
2546 | 1 miestelis, 27 kaimai, 1 gel. stoties gyvenvietė, 1 kaimo dalis [12] | ||
Šaltiniai Keisti
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 49
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 15–17
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 12
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 96
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 130 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 52.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 105
- ↑ Jonavos rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 126
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 113