Šėtos apylinkė
55°17′š. pl. 24°15′r. ilg. / 55.28°š. pl. 24.25°r. ilg.
.svg){kind=small} Šėtos apylinkė
| ||
| Centras | Šėta | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Šėtos valsčius | |
| Apskritis | Kėdainių apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Kėdainių rajonas (1950–1995) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Šėtos seniūnija | ||
Šėtos apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje.
Istorija redaguoti
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Šėtos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Kėdainių rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Stagių apylinkė, Petraičių apylinkė, Žeimelio apylinkė, dalis Vainiūnų apylinkės ir dalis Pručių apylinkės, 1963 m. – Bukonių apylinkė, dalis Okainių apylinkės ir dalis Žeimių apylinkės,[3] 1988 m. – Pagirių apylinkė.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Šėtos“ ir „Piliakalnio“ kolūkiai [4] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
60,76 | 2916 ([5]) | „Šėtos“ kolūkis, „Piliakalnio“ kolūkis [6] | 1 miestelis, 16 kaimų, 13 vienkiemių |
| 1970-01 (Išsamiau) |
2823 | 1 miestelis, 26 kaimai, 4 viensėdžiai [7] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
110 | „Piliakalnio“ kolūkis, Šėtos kolūkis, Kaplių profesinės technikos mokyklos nr. 13 mokomasis ūkis, Taujankų zooferma [8] | 1 miestelis (Šėta), 22 kaimai, 10 viensėdžių, 1 kaimo dalis | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
1 miestelis, 23 kaimai, 10 viensėdžių [9] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
2604 | 1 miestelis, 21 kaimas, 10 viensėdžių [10] | ||
| 1985 m. | Šėtos kolūkis, Kaplių profesinės technikos mokyklos mokomasis ūkis, Šėtos girininkija [11] | Aukštieji Kapliai, Sangailai, Šėta ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
2268 | 2 miesteliai, 43 kaimai, 9 viensėdžiai [12] | ||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 49
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 15–17
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 17
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 179
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 241 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 97.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 188
- ↑ Kėdainių rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 283
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 183