Čubuto provincija
Šis straipsnis apie Argentinos provinciją. Apie upę skaitykite straipsnyje Čubutas (upė).
Čubuto provincija (isp. Provincia de Chubut, val. Talaith Chubut) – provincija pietinėje Argentinos dalyje, Patagonijoje, tarp Rio Negro (šiaurėje) ir Santa Kruso (pietuose) provincijų. Vakaruose ribojasi su Čile, rytinį krantą skalauja Atlanto vandenynas. Sostinė – Rosonas.
| Čubutas Provincia de Chubut | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.png) | |||||||
| Valstybė |  Argentina
| ||||||
| Administracinis centras | Rosonas | ||||||
| Departamentų skaičius | 15 | ||||||
| Savivaldybių skaičius | 47 | ||||||
| Įkūrimo data | 1955 m. | ||||||
| Gubernatorius | Mariano Arcioni | ||||||
| Gyventojų | 608 700[1] | ||||||
| Plotas | 224 686 km² | ||||||
| Tankumas | 2,71 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | AR-U | ||||||
 Vikiteka |
ČubutasVikiteka | ||||||
Geografija
redaguotiČubutas – trečia pagal plotą šalies provincija. Vakariniu provincijos pakraščiu nusidriekę Andų kalnai. Centrinę dalį užima Patagonijos plokščiakalnis su atskirais kalnų masyvais (Siera Rosada, Siera de Kutankunuė ir kt.). Rytuose pereina į pajūrio žemumas, o Valdeso pusiasalyje yra viena žemiausių ne tik Argentinos, bet ir visos Pietų Amerikos vietų (40 m žemiau jūros lygio; nedideliame druskingame ežerėlyje). Vyrauja stepės, kalnuose – mišrieji ir spygliuočių miškai.
Vakaruose būdingas šaltas ir drėgnas klimatas. Centriniuose rajonuose klimatas sausas, didelės temperatūrų amplitudės. Sarmjente 1950 m. užfiksuota -34 °C temperatūra (viena žemiausių temperatūrų Pietų Amerikoje). Pajūryje klimatas švelnesnis ir drėgnesnis.
Gausu upių (Čubutas, Čikas, Sengeras, Karenleufu, Futaleufu ir kt.), tačiau centrinėje provincijos dalyje dažnai išdžiūsta. Daug ežerų: Kolue Huapi, Mustersas, Cheneral Vinteris, Puelo, Rivadavija, Futalaufkenas, Menendesas, Epujenas, La Platos ežeras ir kt. Nacionaliniai parkai: Lago Puelo, Alerseso, Valdeso pusiasalio.
Administracinis suskirstymas
redaguoti
Čubuto provincija padalinta į 15 departamentų (skliaustuose – administracinis centras):
- Bjedmos departamentas (Puerto Madrinas)
- Kušameno departamentas (Kušamenas)
- Eskalantės departamentas (Komodoro Rivadavija)
- Florentino Ameghino departamentas (Kamaronesas)
- Futaleufu departamentas (Eskelis)
- Gaimano departamentas (Gaimanas)
- Gastrės departamentas (Gastrė)
- Langinjeo departamentas (Teka)
- Martireso departamentas (Las Plumasas)
- Paso de Indjoso departamentas (Paso de Indjosas)
- Rosono departamentas (Rosonas)
- Rio Sengero departamentas (Alto Rio Sengeras)
- Sarmjento departamentas (Sarmjentas)
- Tehuelčeso departamentas (Chose de San Martinas)
- Telseno departamentas (Telsenas)
Gyventojai
redaguotiČubuto provincija gyvenama labai retai, beveik visi gyventojai susitelkę pajūryje ir Andų pašlaitėse. Be ispanų kilmės argentiniečių, čia gausu išeivių iš Velso ir kitų Europos šalių, be to yra išlikę indėnų (daugiausia teuelčų).
Didžiausi miestai (2010 m.):[2]
- Komodoro Rivadavija (175,2 tūkst. gyventojų)
- Trelju (97,9)
- Puerto Madrinas (81,3)
- Eskelis (32,3)
- Rosonas (24,6)
- Sarmjentas (10,8)
- Rada Tili (9,0)
- Trevelinas (6,3)
- Gaimanas (4,7)
- El Maitenas (4,0)
Ekonomika
redaguotiNaftos (13 % šalies produkcijos) ir dujų (2 %) gavyba. Taip pat yra aukso, švino, sidabro telkinių. Auginamos avys. Žvejyba (21 % šalies produkcijos). Vietomis auginamos uogos (braškės, avietės, vyšnios) ir vaisiai (obuoliai, vynuogės). Maisto, metalo apdirbimo, lengvoji pramonė. Turizmas (žygiai į kalnus, poilsis prie ežerų, slidinėjimas).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ ARGENTINA: Provinces and Agglomerations, citypopulation.de
- ↑ Argentina: Chubut, citypopulation.de
