Valų kalba

Valų kalba Cymraeg, y Gymraeg
Kalbama	Jungtinėje Karalystėje, išeivija Kanadoje, JAV, Argentinoje (Čubute), Australijoje
Kalbančiųjų skaičius	― Velsas: 872 200 (2020 m., gimtoji ir antroji k.) ― Anglija: 110 000 (2001 m.) ― Kanada: 3885 (2011 m.) ― JAV: 2235 (2009–2013 m.) ― Argentina: 1500–5000 (2013 m.) ― Australija: 1688 (2016 m.) ― Škotija: 1189 (2011 m.)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	266-a
Kilmė	Indoeuropiečių kalbos Keltų kalbos Salų keltų kalbos Britų kalbos Valų kalba
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Velsas
Prižiūrinčios institucijos	Valų kalbos komisaras, Velso vyriausybė
Kalbos kodai
ISO 639-1	cy
ISO 639-2	wel (B), cym (T)
ISO 639-3	cym

Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti [kəmˈrɑːɨɡ], arba y Gymraeg, tarti [ə ɡəmˈrɑːɨɡ]) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui. Valų kalba vartojama Didžiosios Britanijos vakaruose – Velse (val. Cymru), taip pat kitose Jungtinės Karalystės dalyse, valų išeivijos bendruomenėse Kanadoje, JAV, Argentinoje (Čubute), Australijoje bei kitose šalyse.

Pagal 2011 m. Įstatymą dėl valų kalbos, šiai kalbai Velse suteiktas oficialus statusas, tokiu būdu bet kurioje Jungtinės Karalystės dalyje ji tapo vienintele teisiškai oficialia kalba, o anglų kalba lieka oficiali faktiškai. Ir valų, ir anglų kalbos yra oficialios Velso parlamente. Velso vyriausybė planuoja, kad iki 2050 m. vališkai kalbės milijonas žmonių. Nuo 1980 m. išaugo mokinių, lankančių mokyklas, kuriose dėstoma valų kalba, skaičius, ir jų sumažėjo mokyklose, kurios yra dvikalbės ir kuriose dėstoma abiem kalbom.

Valų kalbai būdinga diglosija – rašytinė ir šnekamoji kalba skiriasi. Nebelinksniuojama, tačiau asmenavimas išsaugotas.

Šiais laikais iš visų keltų kalbų valų kalba turi daugiausia vartotojų.

Arealas ir kalbos vartotojų skaičius

Velsas

Dalis apklaustųjų, teigiančių, kad moka valų kalbą (2011 m. surašymas)

Valų kalba Velse vartojama visos rašytinės istorijos laikotarpiu, tačiau 1911 m. ji tapo mažumos kalba, tais metais ja šnekėjo 43,5 % Velso gyventojų. Kalbos vartotojų mažėjo ir kitais dešimtmečiais, bet kalba neišnyko. Nors valų yra mažumos kalba ir patiria anglų kalbos spaudimą, antrojoje XX a. pusėje augo jos palaikymas, drauge pakilus nacionalistinėms politinėms organizacijoms, pavyzdžiui, „Plaid Cymru“ („Velso partija“) ir „Cymdeithas yr Iaith Gymraeg“ („Valų kalbos draugija“). XXI a. pradžioje kalbos vartotojų skaičius vėl ėmė augti bent jau dėl švietimo šia kalba.

Pasak 2001 m. gyventojų surašymo, Velse vališkai kalbėjo 20,8 % žmonių. 2004 m. Valų kalbos vartojimo apklausa parodė, kad 21,7 % Velso gyventojų šneka vališkai, palyginti su 18,5 % 1991 m. Jungtinės Karalystės gyventojų surašyme. Tačiau 2011 m. surašyme kalbos vartotojų šiek tiek sumažėjo, iki 562 000 žmonių, arba 19 % Velso gyventojų. Taip pat šis gyventojų surašymas atskleidė žymų kalbos vartotojų skaičiaus sumažėjimą centriniuose vališkai šnekančiuose regionuose: pirmą kartą Keredigione ir Karmartenšyre jų skaičius krito žemiau 50 %. Vis dėlto, pasak 2013–2015 m. Valų kalbos vartojimo apklausos, 24 % trejų metų ir vyresnio amžiaus gyventojų gali kalbėti vališkai.

Metinės gyventojų apklausos duomenimis, 2020 m. valų kalba galėjo šnekėti 28,8 % Velso gyventojų, tai yra 872 200 žmonių. Tai rodytų, kad nuo 2011 m. gyventojų surašymo valų kalbos vartotojų skaičius išaugo. Į šį skaičių įtraukiami tiek valų kaip gimtosios kalbos vartotojai, tiek asmenys, kuriems ši kalba yra antroji. 2020 m. 16 % Velso gyventojų valų kalbą vartojo kasdieniame gyvenime. Panašiai ir Velso valdžios atlikta Nacionalinė Velso apklausa rodo didesnį valų kalbos vartotojų procentą negu gyventojų surašymų duomenys, paskutiniai šios apklausos faktai gauti 2018–2019 m., pasak jų, 22 % Velso gyventojų galėjo šnekėti vališkai.

Istoriškai didžioji Velso gyventojų dalis kalbėjo tik valų kalba. XX a. šių vienkalbių gyventojų beveik nebeliko, tačiau nedidelis jų procentas tebefiksuojamas 1981 m. gyventojų surašyme. Dabar labai nedaug valų kalbos vartotojų nemoka angliškai (išskyrus Čubuto lygumos valus, kurių antroji kalba yra ispanų). Vis dėlto daugumas labiau linkę kalbėti vališkai, o ne angliškai. Kalbos pasirinkimas gali keistis priklausomai nuo objekto srities (šis reiškinys kalbotyroje žinomas kaip „kodų kaita“). Neretai kalbos kodai maišomi (tuomet į gyvąją kalbą įterpiami angliški žodžiai).

Valų kalba, kaip gimtoji, labiausiai paplitusi kaimiškose srityse Velso šiaurėje ir vakaruose – visų pirma Gvinede, Denbigšyre, Anglesyje, Karmartenšyre, Šiaurės Pembrukšyre, Keredigione ir vakarinėse Glamorgano dalyse, tačiau gerai vališkai kalbančių žmonių galima sutikti visame Velse. Drauge valų kalba beveik nevartojama dideliuose šalies pietų miestuose (Kardife, Niuporte, Bridžende; kiek mažiau tai pasakytina apie Svonsį).

Valų kalba įgijo didelę žiūrovų auditoriją po to, kai 1982 m. lapkritį buvo įkurtas televizijos kanalas S4C („Sianel Pedwar Cymru“ – „4-asis Velso kanalas“), žiūrimiausiu laiku transliuojantis tik vališkai.

Už Velso ribų

Iki šių dienų vališkai kalbančių bendruomenių išliko anapus Velso sienos Anglijoje. Pietų ir Vakarų Herefordšyras karalienės Elžbietos I laikais tebebuvo ganėtinai vališkas, idant Herefordo vyskupas ir keturi Velso vyskupai būtų įpareigoti į valų kalbą išversti Bibliją ir Bendrųjų maldų knygą. Pirmojoje XIX a. pusėje ten vis dar buvo kalbama vališkai, ir maždaug iki 1860 m. bažnyčių seniūnų skelbimai būdavo rašomi tiek anglų, tiek ir valų kalbomis. A. Dž. Elisas (A. J. Ellis) pažymi, kad XIX a. 9-ajame dešimtmetyje „keltų pasienyje“ nuo Laniminecho kaimo per Osvestrį iki Čerko nedidelė Šropšyro dalis tebekalbėjo vališkai.

Likusioje Jungtinės Karalystės dalyje kalbančiųjų valų kalba skaičius statistikos tikslams apskaičiuotas nepakankamai. Anglijoje valų kalbos vartotojai susitelkę prie sienos su Velsu ir pagrindiniuose miestuose. Televizijos kanalo S4C vertinimu, 1993 m. Anglijoje gyveno apie 133 000 valų kalbą suprantančių žmonių; maždaug 50 000 jų buvo apsigyvenę Didžiojo Londono regione. Remdamasi Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis Velso kalbos taryba apskaičiavo, kad Anglijoje yra 110 000 valų kalbos vartotojų ir dar 1000 Škotijoje bei Šiaurės Airijoje.

2011 m. Jungtinės Karalystės gyventojų surašyme 8 248 žmonės valų kalbą Anglijoje nurodė kaip savo pagrindinę. Nacionalinės statistikos tarnybos gyventojų surašyme taikomame žodyne nurodoma, kad „pagrindinė kalba“ apibrėžiama „kaip pirmoji arba ta, kuriai teikiama pirmenybė“ (nors tokios formuluotės gyventojų surašymo klausimyne nebuvo). Daugiausia žmonių valų kalbą nurodė kaip pagrindinę Liverpulio Centinėje ir Grinbanko rinkimų apylinkėse bei Pietų Osvestryje. Pietų Osvestrio (1,15 %), Rytų Osvestrio (0,86 %) ir šv. Osvaldo (0,71 %) rinkimų apylinkėse buvo didžiausias procentas gyventojų, kuriems pagrindinė kalba yra valų. Gyventojų surašymas rodo, kad 3528 Anglijos rinkimų apylinkėse, arba 46% iš jų, gyveno bent po vieną valų kaip pagrindinės kalbos vartotoją. Kalbant apie Anglijos regionus, didžiausias valų kaip pagrindinės kalbos vartotojų skaičius buvo Šiaurės Vakarų Anglijoje (1945), Londone (1310) ir Vakarų Midlandse (1265).

2011 m. gyventojų surašymo duomenys atskleidžia, kad 1189 Škotijos gyventojai valų kalbą vartoja namie.

Čubuto provincijoje Argentinoje yra 1500–5000 valų kalbos vartotojų.

Atsakydami į klausimą apie kitą negu anglų namie vartojamą kalbą, 2016 m. Australijos gyventojų surašyme 1688 žmonės nurodė, kad namie šneka vališkai.

2011 m. Kanados gyventojų surašyme 3885 žmonės valų kalbą nurodė kaip gimtąją.

Pasak 2009–2013 m. Amerikos visuomenės apklausos, 2235 žmonės JAV kalbėjo vališkai namie. Daugiausia jų (255) gyveno Floridoje.

Statusas

Įteisinimas

Trikalbis (ispanų, valų ir anglų kalbomis) ženklas Argentinoje

Velso kalbos aktas (1993) ir Velso vyriausybės aktas (1998) viešajame sektoriuje, kiek tai pagrįsta ir įgyvendinama, numato valų ir anglų kalbų lygybę. Kiekviena valstybinė institucija turi paruošti tvirtinti Valų kalbos programą, tai rodo, kad jos įsipareigojusios laikytis lygiateisio kalbų vartojimo principo. Programa kaip projektas išsiunčiama trijų mėnesių viešosioms konsultacijoms, po to pastabos gali būti įtrauktos į galutinį variantą. Tam reikėdavo šiuo metu neegzistuojančios Valų kalbos tarybos (val. Bwrdd yr Iaith Gymraeg) patvirtinimo. Tada valstybinė institucija įpareigojama vykdyti Valų kalbos programą. Kitų privalančių paruošti programas valstybinių institucijų sąrašą pradžioje, 1993–1997 m., teisiniu aktu galėdavo papildyti Velso valstybės sekretorius. Po to, kai 1997 m. buvo įkurtas Velso parlamentas, už valų kalbą atsakingas vyriausybės ministras turi teisę priimti ir priėmė teisinius aktus, kuriuose patvirtintos kalbos programas privalančios parengti valstybinės institucijos. Nei 1993 m. aktas, nei su juo susiję poįstatyminiai aktai neaprėpia privataus sektoriaus, nors kai kurios organizacijos, sakykime, bankai ir geležinkelio bendrovės, dalį informacijos teikia valų kalba.

Velso parlamentas 2010 m. gruodžio 7 d. patvirtino Velse valų kalbos vartojimą plėtojančių teisinių priemonių rinkinį. 2011 m. vasario 9 d. buvo priimtas Įstatymas dėl valų kalbos Velse, tad valų kalba tapo oficialiai pripažintąja Velso kalba. Šis įstatymas:

• įtvirtina oficialų valų kalbos statusą;
• kuria naują institucijas įpareigojančią teikti paslaugas valų kalba sistemą;
• įsteigia plačius teisinius įgaliojimus turinčią Valų kalbos komisaro pareigybę, kad būtų apginta valų kalbos vartotojų teisė gauti paslaugas valų kalba;
• įkuria Valų kalbos tribunolą;
• atskiriems asmenims ir organizacijoms suteikia teisę apskųsti sprendimus dėl paslaugų teikimo valų kalba;
• įkuria Valų kalbos partnerystės tarybą, kad vyriausybė būtų konsultuojama dėl valų kalbos strategijos;
• Valų kalbos komisarui leidžia atlikti oficialius tyrimus dėl bandymų valų kalbos vartotojams riboti laisvę vieniems su kitais vartoti valų kalbą.

Dvikalbis kelio ženklas prie Kardifo oro uosto

Įstatymas reikalauja, kad valstybinės institucijos ir kai kurios privačios kompanijos aptarnautų valų kalba. Tuometinis Velso vyriausybės ministras paveldo reikalams A. F. Džonsas sakė: „Valų kalba Velso gyventojams yra didelio pasididžiavimo šaltinis, nesvarbu, ar jie kalba vališkai, ar ne, ir džiaugiuosi, kad ši teisinė priemonė tapo įstatymu. Labai didžiuojuosi tuo, kad parlamentas priėmė oficialų valų kalbos statusą įtvirtinantį įstatymą; jis įgalina stiprią valų kalbos vartotojų gynybą ir pagerins valų kalba gaunamų paslaugų kokybę bei kiekybę. Manau, kad kiekvienam pageidaujančiajam gauti paslaugas valų kalba turi būti suteikta tokia galimybė ir ši vyriausybė to siekia. Šis įstatymas kalbai, jos vartotojams bei tautai yra svarbus istorinis žingsnis į priekį.“ Ne visi šalininkai šiltai sutiko šį įstatymą, B. Viljams (B. Williams), Valų kalbos draugijos pirmininkė, nevienareikšmiškai reagavo į šį žingsnį pareikšdama: „Dėl šio įstatymo gavome oficialų kalbos statusą ir tai buvo šiltai sutikta. Bet prieš Kalėdas parlamento priimtame įstatyme nėra esminio principo. Jis velsiečiams nesuteikia kalbos teisių visose jų gyvenimo srityse. Vis dėlto pataisą šiuo klausimu palaikė 18 trijų skirtingų partijų parlamentarų, ir tai buvo reikšmingas žingsnis į priekį.“

2011 m. spalio 5 d. M. Hyus (M. Huws), Valų kalbos tarybos pirmininkė, buvo paskirta naująja Valų kalbos komisare. Ji tvirtino, kad „džiaugiasi“ esanti paskirta tokiam „nepaprastai svarbiam vaidmeniui“ ir pridūrė: „Nekantraudama laukiu bendradarbiavimo su Velso vyriausybe ir Velso organizacijomis vystant naują standartų sistemą. Stengsiuosi remtis geru darbu, kurį atliko Valų kalbos taryba ir kitos organizacijos, idant būtų stiprinama valų kalba ir vykdoma tolesnė jos plėtotė.“ Ministras pirmininkas K. Džonsas sakė, kad M. Hyus eis valų kalbos gynėjo pareigas, nors kai kurie buvo susirūpinę jos paskyrimu; Velso partijos (val. Plaid Cymru) delegatė B. Dženkins (B. Jenkins) sakė: „Esu susirūpinusi dėl Merės Hyus perėjimo nuo Valų kalbos tarybos į kalbos komisaro pareigas, ir Velso vyriausybės paklausiu, kaip tai bus sėkmingai įgyvendinta. Turime būti tikri, kad nėra interesų konflikto ir kad Valų kalbos komisarė gali parodyti, kaip ji pateiks reikalaujamą gaivų požiūrį į šį naują vaidmenį.“ M. Hyus pradėjo dirbti Valų kalbos komisare 2012 m. balandžio 1 d. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. Valų kalbos komisaras – A. Robertsas.

Vietinės tarybos ir Velso parlamentas įvairiu mastu leisdami savo literatūrą vartoja valų kalbą.

Jungtinės Karalystės vyriausybė valų kalbos atžvilgiu ratifikavo Europos regioninių ar mažumų kalbų chartiją. Pagal 1981 m. Įstatymą dėl Jungtinės Karalystės pilietybės, valų kalbos, kaip ir anglų arba škotų gėlų kalbų, mokėjimas yra pakankama kalbos mokėjimo kriterijaus sąlyga norint natūralizuotis.

Švietimas

Valų kalba kaip mokymo priemonė

Dešimtmetis apie 1840 m. Velse buvo didelių visuomeninių sukrėtimų laikotarpis, šie sukrėtimai reiškėsi čartistų judėjimu. 1839 m. Niuporte žygiavo 20 000 žmonių, kas sukėlė riaušes, kurių metu „Westgate“ viešbutį ginantys kareiviai nužudė 20 žmonių; 1839–1843 m. vyko Rebekos maištai, kuriuose protestuojant prieš nesąžiningus mokesčius buvo sistemiškai ardomi apmokestinti keliai.

Šie neramumai atkreipė anglų institucijų dėmesį į Velso švietimo padėtį, nes to meto visuomenės reformuotojai švietimą laikė kovos su socialinėmis negandomis priemone. Laikraštis „The Times“ vaidino žymų vaidmenį tarp manančiųjų, kad velsiečių išsilavinimo stoka yra pagrindinė daugumos bėdų priežastis.

1846 m. liepą trys komisarai: R. Lingenas, Dželindžeris K. Saimonsas ir H. R. Vonas Džonsonas – buvo paskirti ištirti švietimo būklę Velse; šie komisarai buvo anglikonai, tad nesimpatizavo Velso nonkonformistų daugumai. 1847 m. liepos 1 d. komisarai pateikė vyriausybei savo ataskaitą, kurią sudarė trys dideli mėlynai įrišti tomai. Ši ataskaita netrukus tapo žinoma kaip „Mėlynųjų knygų išdavystė“ (val. Brad y Llyfrau Gleision),

Groti mediją

Velso vyriausybės vaizdo įrašas apie anglų vidurinę mokyklą Velse, kurioje valų kalbos žinios pagerino egzaminų rezultatus

nes, be švietimo būklės Velse aprašymo, komisarai turėjo laisvę niekinamai atsiliepti apie valų kalbą, nonkonformizmą Velse ir velsiečių moralę apskritai. Tiesioginis ataskaitos poveikis buvo tas, kad paprasti velsiečiai ėmė galvoti, jog vienintelis būdas pasaulyje pasiekti sėkmę – tai anglų kalba, ir valų kalbos atžvilgiu išsivystė nevisavertiškumo kompleksas, kurio padariniai dar iki galo neišgyvendinti. Istorikas profesorius Kenetas O. Morganas ataskaitos reikšmę ir jos pasekmes pavadino „Glenko ir Amritsaru Velso istorijoje“ (Škotijoje Glenko lygumoje 1692 m., o Šiaurės Indijoje Amritsaro mieste 1919 m. įvyko britų inicijuotos gyventojų skerdynės).

XIX a. pabaigoje Velso mokyklose iš esmės visi dalykai buvo dėstomi angliškai net tuose regionuose, kur mokiniai anglų kalbos beveik nesuprato. Kai kuriose mokyklose buvo naudojamos vadinamosios valų žymos, medinės lentelės su raidėmis „WN“, kaip gėdos ženklas kabinamos vališkai prašnekusiam mokiniui ant kaklo. Jei šią lentelę nešiojantis mokinys išgirsdavo šnekant vališkai savo bendramokslį, lentelę galėdavo jam perduoti, o dienos pabaigoje su tokia lentele likęs mokinys būdavo primušamas. Vienas žinomiausių Velse gimusių aukštojo mokslo pionierių buvo seras H. Ovenas. Jis Velso švietime pasiekė didelės pažangos, ypač Aberistvite esančiame Velso universiteto koledže, jis buvo pagrindinis šios mokslo įstaigos steigėjas. H. Oveno nuopelnu laikomas 1889 m. Velso vidurinio lavinimo įstatymas (52 & 53 Vict c 40), jį priėmus buvo pastatytos kelios naujos valų mokyklos. Pirmoji jų buvo baigta statyti 1894 m. ir pavadinta Sero Hju Oveno mokykla (val. Ysgol Syr Hugh Owen).

XX a. pradžioje ši politika po truputį ėmė keistis iš dalies O. M. Edvardso dėka, kai 1907 m. jis tapo vyriausiuoju Velso mokyklų inspektoriumi.

Aberistvito Valų mokyklą (val. Ysgol Gymraeg Aberystwyth), pirmąją pradinę mokyklą, kurioje mokoma valų kalba, 1939 m. įkūrė seras I. O. Edvardsas, O. M. Edvardso sūnus. Direktore dirbo Nora Aizek. Aberistvito Valų mokykla labai sėkmingai tęsia veiklą iki šių dienų, dabar valų kalba mokomų pradinių mokyklų yra visoje šalyje. Ysgol Glan Clwyd pavadinta vidurinė mokykla yra pirmoji, kurioje mokoma vališkai, ji buvo įkurta 1956 m. Rilyje.

Skatinantis mokytis valų kalbos ženklas

Šiomis dienomis valų kalba plačiai vartojama švietime: 2014–2015 m. Velse 101 345 vaikai ir jaunuoliai valų kalba buvo ugdomi vyresniųjų klasių vidurinėse mokyklose, 65 460 pradinėse ir 35 885 jaunesniųjų klasių vidurinėse mokyklose. 26 % visų Velso vidurinių mokyklų apibrėžiamos kaip vališkos, dar 7,3 % mokyklų valų kalba dėsto kai kuriuos dalykus. 22 % mokosi mokyklose, kuriose valų yra pagrindinė mokymo kalba. Pagal Nacionalinę Velso švietimo programą Velso mokyklose nuo 2000 m. mokytis valų kalbos kaip gimtosios arba antrosios iki 16 m. yra privaloma; tai stabilizavo kalbos vartojimą ir sustabdė kalbos vartotojų skaičiaus mažėjimą. Kai kurie mokiniai linkę mokytis valų kalba tiek norėdami įgyti A lygį, tiek ir studijuodami koledže. Visose vietinėse Velso švietimą reguliuojančiose institucijose yra teikiančių dvikalbį arba vališką ugdymą mokyklų. Kiti valų kalbos mokosi kaip antrosios anglakalbėse mokyklose. Valų kalbos mokytojai specialistai, vališkai vadinami Athrawon Bro, palaiko Nacionalinėje švietimo programoje numatytą valų kalbos mokymą. Valų kalbos mokoma ir suaugusiųjų mokymo klasėse. Velso vyriausybė įkūrė šešis suaugusiųjų valų kalbos mokymo gerosios patirties centrus Šiaurės, Vidurio ir Pietų Velse, Glamorgane, Gvente ir Kardife.

Velse, pasirenkant tam tikras profesijas, pavyzdžiui, norint dėstyti arba aptarnauti klientus, pageidaujama kalbėti vališkai arba turėti šios kalbos įgūdžius kaip kvalifikaciją. Velse visuose universitetuose dėstoma valų kalba, daugumą bakalauro ir aukštesnių programų galima studijuoti vališkai, pavyzdžiui, šia kalba dėstomos teisės, šiuolaikinių kalbų, socialinių mokslų studijos, taip pat ir, sakykime, biologijos mokslai. Aberistvite, Kardife, Bangore ir Svonsyje beveik nuo aukštųjų mokyklų šiuose miestuose įkūrimo pradžios yra katedrų valų kalba, visos šios vališkos aukštosios mokyklos yra sėkmingi valų kalbos mokymo ir literatūros tyrimų centrai, teikiantys bakalauro ir aukštesnių pakopų studijas valų kalba. Visuose Velso universitetuose ir Atvirajame universitete studentai turi teisę pristatyti vertinamuosius darbus ir laikyti egzaminus valų kalba, net jeigu paskaitos buvo dėstomos angliškai (paprastai vienintelė išimtis – kai dėstomas dalykas reikalauja parodyti kitos kalbos mokėjimą). Laikantis įsipareigojimų, kuriuos koalicinėje Vieningojo Velso vyriausybėje priėmė leiboristai ir Velso partija (val. Plaid Cymru), 2011 m. buvo įkurtas Nacionalinis valų kalbos koledžas. Jungtinio struktūruoto, visuose Velso universitetuose veikiančio koledžo tikslas – Velso universitetuose rengti bei skatinti kursus, tyrimus ir stipendijas valų kalba. Taip pat leidžiamas akademinis elektroninis žurnalas valų kalba „Gwerddon“ („Oazė“), jis yra tyrimų valų kalba platforma, publikuojamas du kartus per metus. Raginama intensyviau mokyti valų kalbos mokyklose, kuriose mokomoji kalba yra anglų.

Kitos sritys

Dvikalbis kelio ženklas netoli Reksamo centrinės geležinkelio stoties

Valiutoje rašoma tik angliškai, išskyrus 1985, 1990, 1995 ir 2000 m. vališkas svarų monetas, kurios cirkuliavo visose Jungtinės Karalystės dalyse, kol 2017 m. buvo išimtos iš apyvartos. Užrašas yra Pleidiol wyf i’m gwlad (vališkai reiškia 'Aš ištikimas savo šaliai'), tai yra žodžiai iš nacionalinio Velso himno „Hen Wlad Fy Nhadau“ („Mano tėvų žemė“).

Kai kuriose parduotuvėse naudojamos dvikalbės iškabos. Valų kalba kartais sutinkama prekių pakuotėse ir instrukcijose.

Kelio ženkluose Velse rašoma vališkai ir angliškai.

Valų kalba gerokai išpopuliarėjo nuo tada, kai 1982 m. lapkritį buvo įkurtas televizijos kanalas S4S, kuris iki 2010 m. pereinant prie skaitmeninės televizijos žiūrimiausiu laiku valų kalba transliavo iki 70 % savo programų ir pramoginių laidų. Skaitmeninė stotis valų kalba „S4C Digidol“ prieinama visoje Europoje per palydovą ir yra tiesiogiai transliuojama Jungtinėje Karalystėje. Kadangi Pietų Velse perėjimas prie skaitmeninio transliavimo buvo baigtas 2010 m. kovo 31 d., „S4C Digidol“ tapo pagrindiniu, visiškai valų kalba transliuojančiu kanalu. Pagrindines BBC valų kalba transliuojamas televizijos naujienas galima parsisiųsti. Pirmasis valų kalba transliuojantis radijo kanalas buvo pradėjęs veikti 1937 m. Šiuo metu valų kalba transliuoja radijo stotis „BBC Radio Cymru“, kuri pradėjo darbą 1977 m.

Vienintelis nacionalinis laikraštis valų kalba „Y Cymro“ („Velsietis“) kas savaitę buvo leidžiamas iki 2017 m. Kas dieną leidžiamų laikraščių valų kalba nėra. Kasdienis laikraštis „Y Byd“ („Pasaulis“) turėjo išeiti 2008 m. kovo 3 d., bet buvo atšauktas dėl nepakankamo prenumeratorių skaičiaus, o Velso vyriausybė pasiūlė tik trečdalį reikalingo valstybinio finansavimo (600 000 svarų). Dirba internetinė naujienų valų kalba tarnyba, ji publikuoja naujienas valų kalba, pavadintas „Golwg360“ („360 [laipsnių] apžvalga“).

Atlikdamas profesionalias siekiančiųjų gauti diplomuoto inžinieriaus statusą patikras Inžinerijos ir technologijos institutas priima prašymus valų kalba ir, jei pageidaujama, asmeniniuose pokalbiuose vartoja valų kalbą. Tačiau pažymėtina, kad vienas iš diplomuotam inžinieriui keliamų reikalavimų – gerai mokėti angliškai.

Kaip ir dauguma kitų pasaulio kalbų, valų kalba tapo plačiai vartojama internete, pradedant nuo oficialių įvairių sričių terminologijos sąrašų iki Windows 7, Microsoft Windows XP, Vista, Microsoft Office, LibreOffice, OpenOffice.org, Mozilla Firefox ir Linux platinamojo paketo vališkų naudotojo sąsajų bei tiesiogiai internete palaikomų vališkų tinklaraščių. Vališkoji Vikipedija pradėta kurti 2003 m. liepą, o Facebook’as valų kalba veikia nuo 2009 m. kovo.

2006 m. Valų kalbos taryba išleido nemokamą programų paketą, įgalinantį trumpųjų žinučių nusakomąjį tekstą rašyti valų kalba. 2009 m. Nacionaliniame Velso muzikos ir literatūros festivalyje Valų kalbos taryba paskelbė, kad mobiliųjų telefonų kompanija „Samsung“ dirbs su Jungtinės Karalystės mobiliojo ryšio tiekėju „Orange“, idant galėtų pasiūlyti pirmąjį mobilųjį telefoną valų kalba, modelyje „Samsung S5600“ aprūpintą vališka naudotojo sąsaja ir T9 žodynu. Šį modelį buvo galima įsigyti nuo 2009 m. rugsėjo.

Groti mediją

Valų kalbos vartotojos vaizdo įrašas

Android’o įrenginiuose gali būti naudojama tiek „Google“ įrengta, tiek ir vartojo sukurta klaviatūra. iOS įrenginiai visiškai palaiko valų kalbą nuo tada, kai 2014 m. rugsėjį buvo išleistas „iOS 8“. Vartotojai gali savo įrenginius perjungti į valų kalbą, kad gautų šia kalba pasiekiamų taikomųjų programų. Data ir laikas taip pat lokalizuoti, pavyzdžiui, įrengtojoje kalendoriaus taikomoje programėlėje, taip pat kai kuriose trečiųjų šalių lokalizuotose programėlėse.

Karo metu sudėtinga užtikrinti saugų bendravimą, kad informacijos neperimtų priešas. Panašiai kaip Antrojo pasaulinio karo metais JAV ginkluotųjų pajėgų radistai šifruotojai vartojo navahų kalbą, karališkieji Velso fuzilieriai, Bosnijoje tarnaujantis Velso pulkas, rūpindamiesi saugiu bendravimu ypatingos svarbos ryšiui vartojo valų kalbą.

2017 m. parlamento taisyklės buvo papildytos pataisomis, suteikiančiomis teisę Velso didžiojo komiteto posėdžiuose Jungtinės Karalystės parlamente vartoti valų kalbą. Šios pataisos nepakeitė bendravimo taisyklių Bendruomenių rūmuose, kuriuose galima kalbėti tik angliškai. 2018 m. vasarį valų kalba buvo pirmąjį kartą pavartota komiteto posėdyje, kai Velso sekretorius A. Kernsas vališkai pasakė sveikinamąją kalbą. Jis kalbėjo: „Didžiuojuosi vartodamas kalbą, su kuria užaugau, ji ne tik svarbi man, mano šeimai ir Velso parlamento narių atstovaujamoms bendruomenėms, bet ir yra neatskiriama Velso istorijos bei kultūros dalis“.

2008 m. lapkritį valų kalba pirmąjį kartą pavartota Europos Sąjungos Ministrų taryboje. Paveldo ministras A. F. Džonsas į klausytojus kreipėsi vališkai ir jo žodžiai buvo išversti į 23 oficialias Europos Sąjungos kalbas. A. F. Džonsas sakė: „Jungtinėje Karalystėje turime vieną iš pagrindinių pasaulio kalbų – anglų kalbą, daugeliui gimtąją. Tačiau mūsų salose esama kalbų įvairovės. Didžiuojuosi galėdamas su jumis šnekėti viena seniausių iš jų, valų, Velso kalba.“ Jis apibūdino šį proveržį kaip „daugiau negu [šiaip] simbolinį“ sakydamas, kad „Valų kalba gali būti viena iš seniausių Jungtinėje Karalystėje vartojamų kalbų, tačiau ji išlieka viena iš ryškiausių. Mūsų literatūra, mūsų menas, mūsų festivaliai, mūsų didi dainavimo tradicija įgyja išraišką mūsų kalboje. Ir tai galingai atskleidžia, kaip mūsų kultūra, pati esmė to, kas mes esame, reiškiasi per kalbą.“

Sveikinimas valų kalba įtrauktas į Auksinę „Voyager’io“ plokštelę 55 pasaulio kalbomis, įrašai šioje plokštelėje išrinkti atstovauti Žemės planetai 1977 m. NASOS pradėtoje Voyager’io programoje. Sveikinimai kiekviena kalba skirtingi, vališkas sveikinimas yra Iechyd da i chwi yn awr ac yn oesoedd, tai reiškia 'Geros jums sveikatos dabar ir visados'.

Tarmės

Dvikalbis kelio ženklas Kardife

Kaip bet kuri kita natūrali kalba, valų kalba turi tarmių.

Jos gana akivaizdžios šnekamojoje kalboje ir kiek mažiau rašytinėje. Patogu, bet truputį supaprastinta tarmes skirstyti į Šiaurės (val. Gogledd Cymru) ir Pietų Velso (val. De Cymru), arba Gog ir Hwntw tarmes (gogledd 'šiaurė'; pietų tarme hwn 'tw 'štai ten'). Tačiau tradiciškai Velso tarmės dalijamos į keturias grupes, tokia klasifikacija akademiškai pravarti:

• Y Wyndodeg – Gvinedo tarmė;
• Y Bowyseg – Poviso tarmė;
• Y Ddyfedeg – Divedo tarmė;
• Y Wenhwyseg – Gvento ir Glamorgano tarmė.

Penktoji yra Patagonijos valų tarmė, kuri ėmė vystytis 1865 m. valams pradėjus apsigyventi Argentinoje; šioje tarmėje vartojami ispaniški skoliniai ir vietinių realijų terminai, nors XX a. 8-ojo dešimtmečio tyrimai rodo, jog Patagonijos valų kalba visoje žemutinėje Čubuto lygumoje ir Anduose yra vienoda.

Tarmės suskilusios į patarmes (pavyzdžiui, kaip kovių patarmė Kernarvone). Prie 1989 m. išleistos knygos „Cymraeg, Cymrâg, Cymrêg: Cyflwyno’r Tafodieithoedd“ („Valų kalba: tarmių įvadas“) buvo pridėta kasetė su keturiolikos skirtingų kalbos pateikėjų įrašais, joje atskleidžiamos tarmių ypatybės. Knygoje minimas ir ankstesnysis 1973 m. leidinys „Linguistic Geography of Wales“ („Lingvistinė Velso geografija“), aprašantis šešis regionus, kurie gali būti įvardyti kaip turintys specifinių tiems regionams būdingų žodžių.

Tarmių skirtumus galima parodyti klausimu „Ar nenorėtumėte puodelio arbatos?“ Šiaurėje šis sakinys skambės kaip Dach chi isio panad?, o Pietuose šis klausimas, labiausiai tikėtina, įgis tokią formą: Dych chi’n moyn dishgled? Skirtingos tarmių tarties pavyzdžiu gali būti laikomas pietinių tarmių atstovų polinkis raidę s tarti šnypščiamai, sakykime, mis 'mėnuo' Šiaurėje bus tariamas kaip [mɪs], o Pietuose – kaip [mɪʃ]. Kitas ryškus skirtumas – Šiaurėje raidės u, y tariamos kaip [ɨ], o Pietuose – kaip [ɪ].

Tarminiai skirtumai aprėpia žodyną, tartį ir gramatiką, nors pastaruoju atveju skirtumai iš tiesų palyginti nedideli. Išties šiuolaikinių valų kalbos tarmių skirtumai, palyginti su šnekamosios ir bendrinės (rašytinės) kalbos skirtumais, yra maži. Bendrinė kalba formalesnė ir ji yra, be viso kito, vališkų Biblijos vertimų kalba (tačiau Beibl Cymraeg Newydd – „Naujoji valų Biblija“ – kalbiškai žymiai neformalesnė, palyginti su tradicine 1588 m. Biblija). Vis dėlto klausimas „Ar nenorėtumėte puodelio arbatos?“ mažai tikėtinas bendrinės valų kalbos vartosenoje – jeigu jis būtų pateiktas, tai bendrine kalba skambėtų kaip A oes arnoch eisiau cwpanaid o de?

Lyginant šnekamąją ir bendrinę valų kalbą, ši pasižymi dažnesniu asmenuojamųjų veiksmažodžio formų vartojimu, kai kurių laikų vartosenos pokyčiais (tad bendrinės kalbos imperfektas dabartinėje kalboje turi konjunktyvo reikšmę), retesniu įvardžių pasitelkimu (mat jų teikiamą informaciją perduoda asmenuojamųjų veiksmažodžių formos ir prielinksniai) ir stipresne tendencija angliškus skolinius keisti savais vališkais žodžiais.

Istorija

1588 m. išleista pirmoji vališka Biblija

Valų kalbos istorija trunka daugiau kaip 14 amžių, kalbininkai išskiria tokius jos laikotarpius: archajinis (nuo VI a. vidurio iki VIII a. vidurio), senosios valų kalbos (nuo VIII a. vidurio iki XII a. pradžios), vidurinės valų kalbos (nuo XII a. pradžios iki XIV a. pabaigos) ir šiuolaikinės valų kalbos, kuris savo ruožtu skirstomas į smulkesnius laikotarpius – ankstyvosios naujosios valų kalbos (nuo XV a. pradžios iki XVI a. vidurio) ir šiuolaikinės valų kalbos (nuo XVI a. pabaigos).

Ankstyviausieji Jungtinės Karalystės teritorijoje randami britų kalbų paminklai priklauso III a. – tai romėnų įrašai iš Bato, kuriuose sutinkama britiškų intarpų, daugiausia vardų.

Ankstyviausieji mus pasiekę šaltiniai, kuriuos galima laikyti vališkais, tikriausiai priskirtini VI amžiui, o to laikotarpio kalbą kai kurie mokslininkai, pavyzdžiui, Džonas T. Kokas, laiko vėlyvąja bendrąja britų kalba. Apie šią kalbą beveik nieko nežinoma. Kitas reikšmingas, kiek geriau paliudytas, laikotarpis vadinamas senąja valų kalba (VIII–XII a.); tai buvo karaliaus Hivelo Gerojo įstatymų kalba (vis dėlto įstatymai rankraščiuose mus pasiekė tik vidurine valų ir lotynų kalbomis), taip pat senoji valų kalba žinoma iš Velso poezijos ir Škotijos raštų (tuomet joje tebegyveno britai). Stiprėjant anglosaksų kolonizacijai Velso gyventojai keltai buvo atkirsti nuo Šiaurės Anglijoje kambriškai ir pietvakariuose korniškai kalbėjusių keltų, ir Velso gyventojų kalba ėmė skirtis.

Vidurinė valų kalba – nuo XII iki XIV a. gyvavusios kalbos pavadinimas, iš to laikotarpio mus pasiekė žymiai daugiau šaltinių negu iš ankstesniųjų. Šia kalba sukurtas beveik visas išlikęs rankraštinis ankstyvasis „Mabinogio“ apysakų ciklas. Nors ir reikia šiek tiek pastangų, dabartiniams valų kalbos vartotojams vidurinė valų kalba gana gerai suprantama. Vienas žinomiausių XIV a. valų poetų – Davidas ap Gvilimas.

Šiuolaikinės valų kalbos istorija gali būti skirstoma į du laikotarpius. Pirmasis, ankstyvasis naujosios valų kalbos laikotarpis, truko nuo XV a. maždaug iki XVI a. pabaigos. Tai buvo didikų poetų kalba. Šiuolaikinė valų kalba prasideda nuo 1588 m. V. Morgano Biblijos leidimo. Kaip ir 1611 m. angliškoji Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo versija anglų kalbai, taip ir Morgano Biblija valų kalbai padarė stiprią stabilizuojamąją įtaką, ir šiuolaikinė valų kalba (ypač bendrinė, oficialioji) ir toliau išlaiko tas pačias ypatybes, kaip ir Morgano kalba, tačiau, suprantama, nuo to laiko yra įvykę tam tikrų pokyčių.

Valų kalba gavo postūmį plėtotis tada, kai XIX a. buvo išleisti pirmieji išsamūs valų kalbos žodynai. Senųjų valų leksikografų, sakykime, D. S. Evanso, darbas įgalino tiksliai dokumentuoti kalbą, o šiuolaikiniai žodynai, pavyzdžiui, „Geiriadur Prifysgol Cymru“ („Velso universiteto žodynas“), yra tiesioginiai tų žodynų sekėjai.

Pastaraisiais šimtmečiais valų kalbos plotas mažėjo, tačiau kalbos vartotojų skaičius, bent jau dėl švietimo, ėmė augti XXI a.

• Kalbos Velse 1750–1900 m.
• 

  1750 m.

• 

  1800 m.

• 

  1850 m.

• 

  1900 m.

Žymėjimas: • valų k.      • dvikalbiai gyventojai      • anglų k.     

Fonologija ir rašyba

Priebalsiai

Valų kalboje išskiriami tokie priebalsiai:

	Lūpiniai		Dantiniai		Alveoliniai		Šoniniai		Poalveoliniai		Palataliniai		Gomuriniai		Liežuvėliniai		Gerkliniai
Nosiniai	m̥	m			n̥	n							ŋ̊	ŋ
Sprogstamieji	p	b			t	d			(tʃ)	(dʒ)			k	ɡ
Pučiamieji	f	v	θ	ð	s	(z)	ɬ		ʃ						χ		h
Virpamieji					r̥	r
Sklandieji								l			(ç)	j	(ʍ)	w

[z] vartojamas tik neprisitaikiusiuose skoliniuose, šiaurinėse tarmėse ir tai tariamas kaip [s]. Pietinėse tarmėse nevartojamas priebalsis [h]; be to, šiaurinių tarmių ir bendrinės kalbos žodžio pradžios chw- [xw] atitinka [w].

Žodžio gale dažnai nukrenta skardieji pučiamieji priebalsiai f ir dd (plg. tref ir tre 'kaimas'; mynydd 'kalnas' ir i fyny 'aukštyn', pažodžiui 'į kalną'). Kai kuriose pietinėse tarmėse priebalsis [s] prieš priešakinės eilės balsius tariamas kaip [ʃ] (pavyzdžiui, Nes i fynd adre ['nɛʃi 'vɨnd 'adre] 'aš ėjau namo').

Balsiai

Valų kalbos balsiai; aiškiai matyti trumpųjų ir ilgųjų balsių kokybės skirtumas

Valų kalboje skiriami trumpieji ir ilgieji balsiai, jie skiriasi ne tik trukme, bet ir kokybe, kaip matyti iliustracijoje ir lentelėje. Nuo balsio ilgumo (ir atitinkamai kokybės) gali priklausyti žodžio reikšmė, plg.: [muːg] 'dūmas' – [mʊg] 'puodelis'.

	Priešakinės eilės		Vidurinės eilės		Užpakalinės eilės
	trumpieji	ilgieji	trumpieji	ilgieji	trumpieji	ilgieji
Viršutinio pakilimo	ɪ	iː	ɨ	ɨː	ʊ	uː
Vidurinio pakilimo	ɛ	eː	ə	(əː)	ɔ	oː
Žemutinio pakilimo			a	aː

Pagal vartojamų balsių inventorių valų kalbos tarmės skirstomos į dvi dideles grupes: pietų ir šiaurės (žr. „Tarmės“). Vienas iš pagrindinių skirtumų: balsių [ɨ(ː)] (rašyboje u, y) ir [iː], [ɪ] (rašyboje i) sutapimas arba skyrimas. Pietuose visus šiuos garsus atitinka [i], t. y. [ɪ], todėl ten neskiriama, sakykime, fu 'buvo' ir fi 'aš'.

Valų kalba taip pat turtinga dvibalsių. Įvairiausia jų sistema vartojama šiaurinėse tarmėse; pietinėse daug dvibalsių yra sutapę. Visas dvibalsių rinkinys yra toks (skliausteliuose – Pietų Velsui būdingas tarimas): [aɨ] ([aɪ]), [aɪ], [aʊ], [əɪ], [əɨ] ([əɪ]), [ɛʊ], [əɨ] ([əɪ]), [ɔɨ] ([ɔɪ]), [ɔɪ], [ɔɨ] ([ɔɪ]), [ɔʊ], [ɨʊ] ([ɪʊ]), [ʊɪ], [ɨʊ] ([ɪʊ]).

Prozodija

Valų kalboje beveik visada kirčiuojamas priešpaskutinis žodžio skiemuo, labai retai kirtis krenta į paskutinį skiemenį (pavyzdžiui, į veiksmažodžio galūnę -áu); negausiose išimtyse kirtis žymimas akūtu, pavyzdžiui, ffarwél (iš angl. farewell). Kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo pasižymi žemai tariamu tonu, po kurios eina aukštu tonu tariamas paskutinis (nekirčiuotas) skiemuo. Kirčiuotuose paskutiniame skiemenyje žodžiuose taip pat tariamas aukštas tonas. B. Dž. Viljamsas (B. J. Williams) teigia, kad valų kalboje kirtis yra dinaminis, t. y. skiemens dalių aukštis ir intensyvumas vienodi, nors skiemenyje po kirčiuotojo nežymiai redukuojamas balsis ir nedidelis tono poslinkis jaučiamas, o D. Viliso (D. Willis) manymu, paskutinis skiemuo tariamas su kylančia priegaide, matyt, taip vertinamas tas aukštu tonu tariamo skiemens poslinkis. Istoriškai šis aukštas tonas yra senojoje valų kalboje ankstyvuoju laikotarpiu aukštu tonu tarto paskutinio skiemens liekana (gauto iš britų prokalbėje pradžioje buvusio priešpaskutinio skiemens, vėliau tapusio paskutiniu nukritus galiniam skiemeniui) – anksčiau buvęs kirčiuotas skiemuo išlaikė dalį savo ypatybių (tokiu būdu po kirčiuotojo einą skiemenys eilėraščiuose gali rimuotis). Kirtis buvo perkeltas į priešpaskutinį skiemenį senosios valų kalbos laikotarpiu ir apskritai nepadarė įtakos naujai pradėto kirčiuoti skiemens tonui. Su šiuo procesu susiję ir tai, kad valų kalboje turimas kirčiuotasis balsis šva [ə], kuris anglų kalboje labai retas.

Dėl pastovaus kirčiavimo priešpaskutiniame skiemenyje vienašaknių bei įvairių formų vienskiemenių žodžių kirtis prie žodžio galo pridėjus skiemenų persikelia, pavyzdžiui:

• Ysgrif – /ˈəsgriv/ 'straipsnis' arba 'esė';
• Ysgrifen – /əsˈgriven/ 'dokumentas';
• Ysgrifeniadau – /əsgriveˈnjada/ 'dokumentai';
• Ysgrifenedig – /əsgriveˈnedig/ 'rašytinis';
• Ysgrifennu – /əsgriˈvenɨ/ 'rašyti';
• Ysgrifennydd – /əsgriˈvenɨð/ 'sekretorius';
• Ysgrifennyddes – /əsgriveˈnəðes/ 'sekretorė';
• Ysgrifenyddion – /əsgriveˈnəðjon/ 'sekretoriai'.

Pridėjus skiemenį prie ysgrifennydd, kad būtų sudarytas moteriškosios giminės daiktavardis ysgrifennyddes, pakinta antrojo y tarimas, nes y tarimas priklauso nuo to, ar jis yra paskutiniame skiemenyje, ar ne.

Rašyba

Šiuolaikinė valų kalbos rašyba nusistovėjo palyginti neseniai; rašybai didelę įtaką padarė XVI a. V. Morgano versta Biblija. Ankstesnių laikotarpių valų kalbos tekstams būdingas mažesnis rašybos pastovumas – pavyzdžiui, dažniau vartojama raidė k, v pasitelkiama vietoj f (ir atitinkamai f vietoj ff).

Raidė (-ės) Tarimas (TFA) Pavadinimas a [a] a b [b] bi c [k] ec ch [x] èch d [d] di dd [ð] èdd e [ɛ] e f [v] èf ff [f] èff g [g] èg ng [ŋ] èng h [h] aets i [ɪ] i l [l] èl

Raidė (-ės) Tarimas (TFA) Pavadinimas ll [ɬ] èll m [m] em n [n] èn o [ɔ] o p [p] pi ph [f] ffi r [r] èr rh [r̥] rhi s [s] ès t [t] ti th [θ] èth u [ɨ], [i] u bedol w [ʊ] ŵ y [ɨ], [i], [ə] y [əː]

• h junginiuose mh, nh, ir ngh žymi duslumą.
• ph labai retai vartojamas iš graikų kalbos kilusiuose žodžiuose (pavyzdžiui, phenol 'fenolis'), tačiau dažniau pasitaiko kaip spirantinės mutacijos padarinys (pavyzdžiui, ei phen-ôl).
• y klitiniuose nekirčiuotuose vienskiemeniuose (pavyzdžiui, fy 'mano') ir negaliniuose skiemenyse žymi [ə], galiniuose skiemenyse – priklausomai nuo tarmės [ɨ] arba [i]. Išimčiai priklauso kai kurie skoliniai, pavyzdžiui, nyrs [nərs] 'slaugytoja' (< angl. nurse).
• si žymi [ʃ], jei po jo eina balsis.
• Dviejų raidžių junginiai vertinami kaip viena raidė (aukščiau nurodytu eiliškumu), nors tokie patys junginiai gali susidaryti greta atsidūrus dviem skirtingom raidėm. Pavyzdžiui, abėcėlės tvarka gali būti pateiktas toks žodžių sąrašas: datysen, dathlu, dectant, dechrau, difywyd, diffaith, dynged, dylunio, dylluan, dyngarol, ddiwedd.

Balsių ilgumas rašyboje žymimas ne visada: nustatytos bendrosios balsių ilgumo taisyklės prieš tam tikrus priebalsius. Tačiau jei pagal šias taisykles balsis turėtų būti trumpasis, o jis yra ilgasis, tuomet jis žymimas cirkumfleksu, plg.: ffon 'lazda' su trumpuoju balsiu ir ffôn 'telefonas' su ilguoju. Atvirkštinis atvejis (trumpasis balsis ilgojo padėtyje) žymimas graviu: pas [paːs] 'kosulys', pàs [pas] 'leidimas'; mwg [muːg] 'dūmas', mẁg [mʊg] 'puodelis'.

Raidė	Tarimas (TFA)
â	[aː]
ê	[eː]
î	[iː]
ô	[oː]
û	[ɨː], [iː]
ŵ	[uː]
ŷ	[ɨː], [iː]

Dvibalsiai žymimi tokiais raidžių junginiais:

Dvibalsis	Tarimas (TFA)
ae	[aɨ]
ai	[aɪ]
au	[aɪ], tačiau jei au vartojamas kaip dgs. galūnė – tariama [a], [e]
aw	[aʊ]
ei	[əɪ]
eu	[əɨ], [əɪ]
ew	[ɛʊ]
ey	[əɨ], [əɪ]
oe	[ɔɨ]
oi	[ɔɪ]
ou	[ɔɨ], [ɔɪ]
ow	[ɔʊ]
uw	[ɨʊ], [ɪʊ]
wy	[ʊɪ]
yw	[ɨʊ], [ɪʊ]

• Kairėje pusėje nurodytas tarimas būdingas Šiaurės, dešinėje – Pietų Velsui.

Šios raidės vartojamos tik skoliniuose:

Raidė	Tarimas (TFA)
j	[dʒ]
ts	[tʃ]

Raidė j vartojama tiesiogiai iš anglų kalbos pasiskolintuose žodžiuose (jîns 'džinsai'), taip pat kai kuriuose bibliniuose varduose: prieš V. Morganą gyvavo sava vališka, lotynų kalba grįsta, jų perteikimo tradicija, tačiau po Reformacijos ir anglikonybės įvedimo valų vertimų kalboje imta orientuotis į anglišką vartoseną. Taigi, sakykime, vardas Jobas gali būti perteiktas arba kaip Iob, arba kaip Job.

Raidės k (ce), v (fi), x (ecs), z (zèd) sutinkamos tik skoliniuose, daugiausia terminuose, bet jos vartojamos ne visai nuosekliai. Tad, pavyzdžiui, oficialus leidinys „Geiriadur Termau“ („Terminų žodynas“) priešdėlį kilo- pataria rašyti su k, juo seka ir „Universitetinis žodynas“, tačiau rašyba cilo- yra labai dažna. Kai kurių žodynų rekomendacijos skiriasi, pavyzdžiui: rašyti zero 'nulis' teikiama „Geiriadur Termau“, o sero – geografinių, fizikos bei matematikos, kompiuterinių terminų žodynuose.

Tremos ženklas (¨) virš balsio rodo, kad jį reikia tarti atskirai, o ne kaip dvibalsio dalį, sakykime, copïo 'kopijuoti' tariama [kɔˈpiːɔ], o ne [ˈkɔpjɔ].

Morfologija

Pradžios priebalsių mutacija

Pradžios priebalsių mutacija (pokytis) – visoms keltų kalboms būdingas reiškinys. Pirmasis žodžio garsas gali pakisti priklausomai nuo gramatinio konteksto (pavyzdžiui, jei vardažodis vartojamas laikui nurodyti (plg. dydd Llun 'pirmadienis', bet ddydd Llun 'pirmadienį')) arba kinta nuo prieš jį einančio žodžio, pavyzdžiui, i 'link', yn 'į', a 'ir'. Valų kalboje reiškiasi trys mutacijos: mikštoji (lenicija), nosinė ir spirantinė. Gali būti išskirta ir ketvirtoji mutacija – mišrioji.

Pagrindinis priebalsis	Minkštoji mutacija	Nosinė mutacija	Spirantinė mutacija
p	b	mh	ph
b	f	m
t	d	nh	th
d	dd	n
c	g	ngh	ch
g	∅*	ng
m	f
ll	l
rh	r

Tuščias langelis reiškia, kad priebalsis tos mutacijos nepatiria.

*Vykstant minkštajai g mutacijai pradžios priebalsis išnyksta. Pavyzdžiui, gardd 'sodas' virsta yr ardd '(šis) sodas'.

Sakykime, vališkai 'akmuo' yra carreg, o '(šis) akmuo' (su žymimuoju artikeliu) – y garreg (mikštoji mutacija); 'mano akmuo' – fy ngharreg (nosinė mutacija), o 'jos akmuo' – ei charreg (spirantinė mutacija). Šie pavyzdžiai būdingi bendrinei kalbai; kai kuriose tarmėse minkštoji mutacija išstumia nosinę ir spirantinę, nes pastarųjų mutacijų mechanizmas darosi nebeaiškus. Spirantinę mutaciją šnekamojoje kalboje iš esmės patiria tik priebalsis c, o kai kuriuose regionuose spirantinės mutacijos visai nėra (juokaujama, kad kalbos naujokai persistengdami bare užsisako „jin a thonic“). Nosinė mutacija šiomis dienomis kai kuriose tarmėse vartojama tik dviejose padėtyse.

Esama ir vadinamosios mišriosios mutacijos – duslieji sprogstamieji priebalsiai įgyja spirantinę mutaciją, o likusieji – minkštąją.

Pagrindiniai minkštosios mutacijos atvejai:

• moteriškosios giminės daiktavardžiai vienaskaitoje po artikelio (šios mutacijos nepatiria ll ir rh);
• būdvardžiai (ir tam tikromis aplinkybėmis daiktavardžiai) vienaskaitoje po moteriškosios giminės daiktavardžių;
• veiksmažodžio asmenuojamųjų formų tiesioginiai papildiniai (išskyrus beasmenes konstrukcijas);
• bet kurie žodžiai po tam tikrų prielinksnių ir jungtukų, taip pat stiprinamųjų dalelyčių mi, fe (šios, išlaikant mutaciją, gali būti praleidžiamos);
• visi tiesiogiai po būdvardžių einantys daiktavardžiai (įtraukiant ir kelintinius skaitvardžius), taip pat po kai kurių skaitvardžių einantys daiktavardžiai;
• po savybinių įvardžių dy 'tavo', ei 'jo';
• daiktavardžiai po dalelytės yn (vartojamos prieš vardinę tarino dalį); taip pat būdvardžiai po yn (ši konstrukcija turi prieveiksmio reikšmę).

Pagrindiniai nosinės mutacijos atvejai:

• po prielinksnio yn 'į';
• po savybinio įvardžio fy 'mano';
• po kai kurių skaitvardžių.

Pagrindiniai spirantinės mutacijos atvejai:

• po jungtuko a 'ir';
• po savybinio įvardžio ei 'jos';
• po skaitvardžio tri 'trys'.

Pagrindinis mišriosios mutacijos atvejis – po neiginio ni (šis gali būti praleidžiamas, o mutacija išlaikoma).

Artikelis

Valų kalboje vartojamas žymimasis artikelis. Jis eina prieš juo žymimus žodžius ir turi y, yr arba r pavidalą. Artikelio forma pasirenkama pagal šią taisyklę:

• jei prieš tai einąs žodis baigiasi balsiu, nepaisant kito žodžio pradžios, vartojamas artikelis 'r, pavyzdžiui, mae’r gath tu allan '(ši) katė yra lauke';
• kitais atvejais vartojamas artikelis yr, jei žodis prasideda balsiu, pavyzdžiui, yr ardd '(šis) sodas';
• jei kitas žodis prasideda priebalsiu, vartojamas artikelis y, pavyzdžiui, y bachgen '(šis) berniukas'.

Vienaskaitoje moteriškosios giminės žodžiams artikelis sukelia minkštąją mutaciją, pavyzdžiui, tywysoges '(kažkokia) princesė', bet y dywysoges '(ši) princesė'.

Daiktavardis

Valų kalboje žodžiai nelinksniuojami. Kaip ir daugumoje kitų indoeuropiečių kalbų, visi daiktavardžiai priklauso kuriai nors gramatinei giminei, šiuo atveju moteriškajai arba vyriškajai. Daiktavardžio giminė atitinka juo nusakomo dalyko natūraliąją giminę, jeigu jis ją turi, pavyzdžiui, mam 'motina' yra moteriškosios giminės. Taip pat esama semantinių, morfologinių ir fonologinių nustatyti daiktavardžio giminę padedančių nuorodų, pavyzdžiui, llaeth 'pienas' yra vyriškosios giminės, kaip ir visi kiti skysčių pavadinimai, priodas 'vestuvės' – moteriškosios, nes baigiasi priesaga -as, theatr 'teatras' – moteriškosios giminės, nes kirčiuojamas balsis e. Tačiau daugybė daiktavardžių šiomis nuorodomis nepasižymi ir jų giminę tenka įsiminti.

Kartais daiktavardžio giminė gali kisti priklausomai nuo reikšmės, pavyzdžiui, gwaith, jei vartojamas vyriškąja gimine, reiškia 'darbas', tačiau jei moteriškąja – reiškia 'kar̃tas'. Žodžiai kalboms pavadinti po artikelio vartojami kaip moteriškosios giminės daiktavardžiai, pavyzdžiui, y Gymraeg 'valų kalba', tačiau jie tampa vyriškosios giminės (tai yra nebūna būdvardžio mutacijos), jei vartojami, sakykime, kaip junginyje Cymraeg da 'geras valas'. Dalies daiktavardžių giminė tarmėse skiriasi, ir nors bendrinėje kalboje giminė šiek tiek standartizuota, kai kurių daiktavardžių giminė lieka nestabili, pavyzdžiui, tudalen (vyr. g. arba mot. g.) 'puslapis'.

Valų kalboje yra dvi skaičiaus sistemos. Vienoje daiktavardžiai turi vienaskaitą ir daugiskaitą. Ši sistema atitinka lietuvių kalbos skaičiaus sistemą, nors, skirtingai nuo lietuvių kalbos, valų daiktavardžių daugiskaita ne visada nuspėjama ir yra sudaroma keletu būdų. Kai kurių daiktavardžių daugiskaitą žymi galūnės, pavyzdžiui, tad 'tėvas' – tadau 'tėvai'. Valų kalboje yra daugiau kaip dešimt skirtingų daugiskaitos galūnių, istoriškai jas būtų teisingiau vadinti daugiskaitos priesagomis: -au, -iau, -on, -ion, -i, -oedd, -od, -ed, -edd, -ydd, -feydd, -iaid. Kitų daiktavardžių daugiskaitą rodo balsių kaita, pavyzdžiui, bachgen 'berniukas' – bechgyn 'berniukai'. Treti daiktavardžiai daugiskaitai reikšti taiko abiejų būdų derinį, pavyzdžiui, chwaer 'sesuo' – chwiorydd 'seserys'.

Kai kurie daiktavardžiai turi dvi daugiskaitos formas, pavyzdžiui, daiktavardžio stori 'istorija' daugiskaita yra arba storïau, arba straeon. Kartais dvejopa daugiskaita gali padėti atskirti reikšmę, pavyzdžiui, llwyth reiškia tiek 'gentis', tiek 'krovinys', tačiau llwythau yra 'gentys', o llwythi – 'kroviniai'.

Kita skaičiaus sistema – kuopiniai (žymi nedalomą daiktų visumą, pvz., liet. augalija) ir skaičiuojamieji daiktavardžiai. Šiai sistemai paklūstančių daiktavardžių vienaskaita sudaroma iš daugiskaitos pridedant galūnę (priesagą) -yn (vyriškajai giminei) arba -en (moteriškajai giminei), pavyzdžiui, plant 'vaikai' – plentyn 'vaikas', coed 'miškas' – coeden 'medis'. Šiuo atveju žodynuose daugiskaitos forma neretai pateikiama pirmoji.

Būdvardis

Paprastai valų kalbos būdvardžiai eina po pažymimųjų daiktavardžių, tačiau kai kurie (pavyzdžiui, hen 'senas', pob 'kiekvienas' ir holl 'visas') vartojami prieš juos (formalesnėje kalboje arba poezijoje bet kuris būdvardis gali eiti pirmas; nepaisant giminės, pirma daiktavardžio vartojami būdvardžiai daiktavardžiams sukelia minkštąją mutaciją). Dažniausiai būdvardžiai nekaitomi, tačiau yra išlikę kai kurių skirtingų moteriškosios ir vyriškosios giminių arba vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Moteriškosios giminės būdvardžiai išvedami iš vyriškosios giminės kintant balsiui, dažniausiai w virstant o (pavyzdžiui, crwn 'apvalus' – cron 'apvali') arba y tampant e (pavyzdžiui, gwyn 'baltas' – gwen 'balta'). Įgyjant daugiskaitos formą gali kisti būdvardžių balsiai (pavyzdžiui, marw 'negyvas' – meirw 'negyvi'), gali būti pridedama daugiskaitos galūnė (pavyzdžiui, coch 'raudonas' – cochion 'raudoni') arba taikomi abu būdai (glas 'mėlynas, žalias' – gleision 'mėlyni, žali'). Vienaskaitoje po moteriškosios giminės daiktavardžių būdvardžiai patiria minkštąją mutaciją. Kaitomų būdvardžių pavyzdys (brwnt 'nešvarus'; sinonimai bwrdd (vyr. g.) ir bord (mot. g.) 'stalas'):

	Vyr. g.	Mot. g.
Vienaskaita	bwrdd brwnt	bord front
Daugiskaita	byrddau bryntion	bordydd bryntion

Laipsnių daryba ne visai reguliari. Dauguma vienskiemenių ir dviskiemenių būdvardžių aukštesniajame laipsnyje įgyja priesagą -ach, o aukščiausiajame – priesagą -a (formalioje kalboje -af), be to, paskutinis kamieno priebalsis, jeigu jis skardusis sprogstamasis, suduslėja: bannog 'aukštas', bannocach 'aukštesnis', bannoca(f) 'aukščiausias' (taip pat diwedd 'vėlus' – diwethaf 'vėliausias'). Jei būdvardis baigiasi trankiojo ir sklandžiojo priebalsių samplaika, trankusis priebalsis vis tiek suduslėja: gwydn 'patvarus' – gwytnach 'patvaresnis'. Taip laipsniuojama ir daugybė daugiaskiemenių būdvardžių, pavyzdžiui, ardderchog 'nuostabus' – ardderchocaf 'nuostabiausias'.

Dviskiemenių ir ilgesnių būdvardžių laipsniai dažnai sudaromi su žodžiais mwy 'labiau' ir mwya(f) 'labiausiai': teimladwy 'jausmingas', mwy teimladwy 'jausmingesnis', mwya(f) teimladwy 'jausmingiausias' – laipsniuojama sudėtinėmis konstrukcijomis, analitiškai.

Valų kalboje vartojamas dar vienas papildomas būdvardžių laipsnis – lyginamasis (ekvatyvas). Jis turi priesagą -ed ir eina po žodžio cyn 'kaip', kuris, išskyrus ll ir rh, sukelia minkštąja mutaciją: cyn daled â chawr 'aukštas kaip milžinas' (nelyginamasis laipsnis tal 'aukštas'). Taip pat lyginamąjį laipsnį galima sudaryti su prieveiksmiu mor 'taip; kaip' ir nelyginamojo laipsnio būdvardžiu; po mor irgi įvyksta minkštoji mutacija: mor dal â chawr.

Toliau lentelėje apžvelgiami savybiniai įvardžiai (pagal valų gramatikos tradiciją jie priskiriami būdvardžiams):

		Vns.	Dgs.
I asmuo		fy (+ nosinė mutacija)	ein
II asmuo		dy (+ mikštoji mutacija)	eich
III asmuo	Vyr. g.	ei (+ minkštoji mutacija)	eu
	Mot. g.	ei (+ spirantinė mutacija)

Moteriškosios ir vyriškosios giminių įvardžiai ei skaitomi kaip [iː].

Dėl moteriškosios giminės įvardžio ei (kartais ir dėl įvardžių eu, ein) prie tolesnio žodžio pridedamas h-, jei tas žodis prasideda balsiu: ei harglwydd 'jos ponas (viešpats)'.

Be to, savybiniai įvardžiai vartojami ir kaip objektiniai. Valų kalboje pasakymą 'aš matau Rodrį' atitinka Dw i’n gweld Rhodri (pažodžiui 'aš esu Rodrio matyme'), o 'aš matau jį' – Dw i’n ei weld fe, pažodžiui 'aš esu jo matyme'; 'aš matau tave' – Dw i’n dy weld di, pažodžiui 'aš esu tavo matyme' ir t. t.

Bendrinėje (rašytinėje) kalboje labai retai vartojami po vardažodžio einantys ir reikalaujantys artikelio savybiniai įvardžiai, pavyzdžiui: y car mau 'mano automobilis', y llyfr eiddoch 'jūsų knyga'.

Savybiniai įvardžiai eina prieš pažymimąjį daiktavardį, po kurio gali būti vartojama atitinkama asmeninio įvardžio forma, pavyzdžiui: fy mara i 'mano duona', dy fara di 'tavo duona', ei fara fe 'jo duona'.

Skaitvardis

Tradicinė valų kalboje vartojama skaičiavimo sistema yra dvidešimtainė, t. y. grįsta dvidešimtimis – kaip ir įprastiniuose prancūzų kalbos skaitvardžiuose nuo 70 (pranc. soixante-dix, pažodžiui 'šešiasdešimt dešimt') iki 99 (pranc. quatre-vingt-dix-neuf, pažodžiui 'keturios dvidešimtys devyniolika'). Valų skaitvaržiai nuo 11 iki 14 įvardijami kaip 'x ant dešimt' (pavyzdžiui, un ar ddeg '11'), nuo 16 iki 19 – kaip 'x ant penkiolikos' (un ar bymtheg '16'), nors 18 vadinama deunaw 'du devynetai'; skaitvardžiai nuo 21 iki 39 nusakomi kaip '1–19 ant dvidešimt' (pavyzdžiui, deg ar hugain 'dešimt ant dvidešimt', t. y. '30'), 40 vadinama deugain 'dvi dvidešimtys', 60 yra trigain 'trys dvidešimtys' ir t. t. Dvidešimtainė sistema tebevartojama, ypač vyresnių žmonių, taip pat ji būtina tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui, nusakant laiką ir įvardijant kelintinius skaitvardžius).

Gana plačiai vartojama ir dešimtainė skaičiavimo sistema, nors ne taip dažnai nurodant laiką, amžių ir datą (joje nėra kelintinių skaitvardžių). Ši sistema susidarė Patagonijos (Čubuto) valų kalboje ir XX a. penktajame dešimtmetyje buvo įdiegta Velse. 39 pagal dvidešimtainę sistemą vadinama pedwar ar bymtheg ar hugain 'keturi ant penkiolikos ant dvidešimt' arba net deugain namyn un 'dvi dvidešimtys atėmus vieną', o pagal dešimtainę sistemą 39 bus tri deg naw 'trys dešimtys devyni'. Vališkas nulio pavadinimas dim tiesiogiai reiškia 'niekas'.

Nors valų kalboje tėra vienintelis žodis skaitvardžiui 'vienas' (un), jei įmanoma, moteriškosios giminės daiktavardžiams jis sukelia minkštąją mutaciją, išskyrus ll arba rh prasidedančius moteriškos giminės daiktavardžius. Keletas skaitvardžių turi dvi gimines: dau 'du' – dwy 'dvi', tri 'trys (vyr. g.)' – tair 'trys (mot. g.)', pedwar 'keturi' – pedair 'keturios'. Šių skaitvardžių giminė derinama prie skaičiuojamųjų dalykų giminės. Skaičiuojamieji objektai vartojami vienaskaitoje, ne daugiskaitoje.

Toliau lentelėse pirma pateikiami dvidešimtainės sistemos skaitvardžiai, po jų, atskyrus kableliu, – dešimtainės, jeigu tokie turimi.

Kiekiniai Kelintiniai 0 sero (zero)/dim 1 un cynta(f) 2 dau (vyr. g.)/dwy (mot. g.) ail 3 tri (vyr. g.)/tair (mot. g.) trydydd (vyr g.)/trydedd (mot. g.) 4 pedwar (vyr. g.)/pedair (mot. g.) pedwerydd (vyr. g.)/pedwaredd (mot. g.) 5 pum(p) pumed 6 chwe(ch) chweched 7 saith seithfed 8 wyth wythfed 9 naw nawfed 10 deg/deng degfed 11 un ar ddeg, un deg un unfed ar ddeg 12 deuddeg, un deg dau deuddegfed 13 tri ar ddeg, un deg tri trydydd ar ddeg 14 pedwar ar ddeg, un deg pedwar pedwerydd ar ddeg 15 pymtheg, un deg pump pymthegfed 16 un ar bymtheg, un deg chwech unfed ar bymtheg 17 dau ar bymtheg, un deg saith ail ar bymtheg 18 deunaw, un deg wyth deunawfed 19 pedwar ar bymtheg, un deg naw pedwerydd ar bymtheg 20 ugain, dau ddeg ugeinfed 21 un ar hugain, dau ddeg un unfed ar hugain 22 dau ar hugain, dau ddeg dau ail ar hugain 23 tri ar hugain, dau ddeg tri trydydd ar hugain 24 pedwar ar hugain, dau ddeg pedwar pedwerydd ar hugain 25 pump ar hugain, dau ddeg pump pumed ar hugain 26 chwech ar hugain, dau ddeg chwech chweched ar hugain 27 saith ar hugain, dau ddeg saith seithfed ar hugain 28 wyth ar hugain, dau ddeg wyth wythfed ar hugain 29 naw ar hugain, dau ddeg naw nawfed ar hugain

Kiekiniai Kelintiniai 30 deg ar hugain, tri deg degfed ar hugain 31 un ar ddeg ar hugain, tri deg un unfed ar ddeg ar hugain 32 deuddeg ar hugain, tri deg dau deuddegfed ar hugain 33 tri ar ddeg ar hugain, tri deg tri tri ar ddegfed ar hugain 34 pedwar deg ar hugain, tri deg pedwar pedwar degfed ar hugain 35 pymtheg ar hugain, tri deg pump pymthegfed ar hugain 36 un ar bymtheg ar hugain, tri deg chwech un ar bymthegfed ar hugain 37 dau ar bymtheg ar hugain, tri deg saith dau ar bymthegfed ar hugain 38 deunaw ar hugain, tri deg wyth deunawfed ar hugain 39 pedwar ar bymtheg ar hugain, tri deg naw pedwerydd ar bymtheg ar hugain 40 deugain, pedwar deg deugainfed 50 hanner cant, pum deg hanner canfed 60 trigain, chwe deg trigainfed 70 deg a thrigain, saith deg degfed a thrigain 80 pedwar ugain, wyth deg pedwar ugainfed 90 deg a phedwar ugain, naw deg degfed a phedwar ugain 100 cant canfed 101 cant ac un cyntaf wedi’r cant 102 cant a dau ail wedi’r cant 120 cant ac ugain cant ac ugeinfed 200 dau gant dau ganfed 300 tri chant tri chanfed 400 pedwar cant pedwar canfed 500 pum cant pum canfed 600 chwe chant chwe chanfed 700 saith cant saith canfed 800 wyth cant wyth canfed 900 naw cant naw canfed 1000 mil milfed 10 000 deng mil deng milfed 100 000 mwnt/can mil can milfed milijonas miliwn miliyenfed milijardas biliwn biliyenfed

Prieveiksmis

Dauguma prieveiksmių yra kilę iš daiktavardžių. Prieveiksmiai gali būti skirstomi į vientisinius (yna 'tada', yma 'čia', allan 'lauk') ir sudėtinius (oddi uchod 'iš viršaus', o hyn allan 'nuo šiol'). Esama prieveiksmių, kurie susidarė sutraukus sakinį: ysgatfydd 'gal' < ys gad bydd 'kaip bus – taip; tebūnie'.

Valų kalboje nėra vientisinio prieveiksmių iš būdvardžių darybos būdo (kaip liet. gražus – gražiai), prieveiksmiai sudaromi sudėtiniu būdu – prieš būdvardį dedama dalelytė yn ir tokiu būdu būdvardis tampa prieveiksmiu: llym 'griežtas' – yn llym 'griežtai'. Po dalelytės būdvardis, virsdamas prieveiksmiu, patiria minkštąja mutaciją (išskyrus rh ir ll): creulon 'žiaurus' – yn greulon 'žiauriai'. Šie prieveiksmiai gali būti laipsniuojami tokiu pat principu kaip ir būdvardžiai: yn deg 'sąžiningai' – yn decach 'sąžiningiau'.

Iš skaitvardžių prieveiksmiai sudaromi prijungiant gwaith arba tro: unwaith (untro) 'vienąkart, kartą', dwywaith (deudro) 'dukart', teirgwaith (trithro) 'triskart'.

Prieveiksmiai gali būti skirstomi taip:

• vietos prieveiksmiai: adref 'namõ ', gartref 'namie', yma 'ča', mae 'ten', dros oes 'štai ten', ym mhob man 'visur', yn unrhyw le 'bet kur', unman 'niekur', ym mlaen 'priekyje', i ffwrdd 'šalin', allan 'lauk';
• laiko prieveiksmiai: ddoe 'vakar', heddiw 'šiandien', yfory 'rytoj', awr 'dabar', yna 'tada', yn ddiweddarach 'vėliau', heno 'šįvakar', ar hyn o bryd 'tuojau pat', neithiwr 'vakar vakare', y bore yma 'šįryt', wythnos nesaf 'kitą savaitę', eisoes yn 'jau';
• dažnio prieveiksmiai: bob amser yn 'visada', yn aml 'dažnai', fel arfer 'paprastai, dažniausiai', weithiau 'kartais', achlysurol 'retkarčiais', anaml 'retai', anaml iawn y 'labai retai', byth 'niekada';
• būdo prieveiksmiai: iawn 'labai', eithaf 'ganėtinai', n bert 'n 'pakankamai', 'n sylweddol 'tikrai', cyflym 'greitai', yn dda 'gerai', galed 'sunkiai', yn gyflym 'sparčiai', araf 'lėtai', yn ofalus 'atsargiai', prin 'vos', yn bennaf 'daugiausia', bron 'beveik', gwbl 'visiškai', gyda’i gilydd 'drauge', yn unig 'atskirai, vienumoje'.

Įvardis

Valų kalboje vartojami tokie asmeniniai įvardžiai:

		Vns.	Dgs.
I asmuo		(f)i	ni
II asmuo		ti, di	chi
III asmuo	Vyr. g.	e(f) (pietuose), (f)o (šiaurėje)	nhw [nu]
	Mot. g.	hi

Valų kalboje moteriškosios giminės vienaskaitos įvardis hi 'ji' vartojamas ir konstrukcijose, kurias lietuvių kalboje atitinka beasmenės: mae hi’n bwrw glaw 'lyja', yr oedd hi’n oer neithiwr 'praėjusią naktį buvo šalta'.

Sangrąžiniai įvardžiai sudaromi iš savybinių įvardžių, kurie valų kalbos gramatikoje tradiciškai priskiriami būdvardžiams (žr. „Būdvardis“), pridedant hunan, dgs. hunain, pavyzdžiui, John 'i hunan 'wedodd wrthi 'Džonas sau pasakė', mae e’n beio ei hun 'jis kaltina save'.

Sangrąžiniai įvardžiai:

	Vns.	Dgs.
I asmuo	fy hunan	ein hunain
II asmuo	dy hunan	eich hunain, eich hunan
III asmuo	ei hunan	eu hunain

Sangrąžinių įvardžių vienaskaitos trečiajame asmenyje nėra giminės skirtumo.

Parodomųjų įvardžių vietoje šiuolaikinėje valų kalboje vartojami prieveiksmiai (y)ma 'čia' ir (y)na 'ten' (labai retai ir cw 'ten toli'). Jie eina po pažymimojo žodžio, kuris, be to, įgyja artikelį, pavyzdžiui: y llyfr '(tam tikra) knyga', y llyfr 'ma 'ši knyga', y llyfr 'na 'ta knyga'. Bendrinėje kalboje taip pat esama tikrų parodomųjų įvardžių hwn/hon/hyn 'šis/ši/šie', hwnnw/honno/hynny 'tas/ta/tie'. Jie irgi prieš daiktavardį reikalauja artikelio.

Prielinksnis

Kaip būdinga keltų kalboms, dauguma valų kalbos prielinksnių, jeigu valdo įvardžius, neretai keičia savo formą. Tokie prielinksniai vadinami kaitomaisiais, arba asmenuojamaisiais. Pavyzdžiui, sakinyje Dyma’r tŷ rwy’n byw ynddo 'Tai yra namas, kuriame aš gyvenu' prielinksnis yn 'į' yra susijęs su daiktavardžiu tŷ 'namas' ir įgyja vienaskaitos vyriškosios giminės trečiojo asmens formą ynddo.

Dauguma asmenuojamųjų prielinksnių, pavyzdžiui, kaip dan 'po', kaitomi pagal tokią bendrąją schemą:

		Vns.	Dgs.
I asmuo		dana i	danon ni
II asmuo		danat ti	danoch chi
III asmuo	Vyr. g.	dano fe/fo	danyn nhw
	Mot. g.	dani hi

Prielinksnių asmenavimas tarmėse gali skirtis, ypač vienaskaitos I ir II asmenyse. Kai kuriuose regionuose galima išgirsti dano i, danot ti arba danach chi.

Dauguma prielinksnių sukelia minkštąją mutaciją, tačiau ne visi: gyda 'su' (spirantinė mutacija), yn 'į' (nosinė mutacija), rhag 'prieš' (be mutacijos).

Veiksmažodis

Veiksmažodžio sistema – ta gramatikos sritis, kurioje formalioji bendrinė kalba labiausiai skiriasi nuo šnekamosios ir kiek mažiau nuo rašomosios kalbos normų.

Šnekamojoje valų kalboje dauguma laikų sudaromi su pagalbiniu veiksmažodžiu bod 'būti'. Jo asmenavimas pateiktas žemiau.

Su pagalbiniu veiksmažodžiu bod sudaromos 4 veiksmažodžio formos: esamasis laikas, būtasis nebaigtinis laikas, būsimasis laikas ir tariamoji nuosaka. Visos šios formos sudaromos tokiu būdu: atitinkama veiksmažodžio bod forma (rodo veiksnį), papildomas elementas yn (po balsių įgyja pavidalą n) ir veiksmažodinis daiktavardis, kuris žodynuose pateikiamas bendraties vietoj. Tad 'jis galvoja' išreiškiama kaip Mae e’n meddwl, 'jis galvos' – Bydd e’n meddwl.

Drauge vartojamos specifinės visų sudėtinių laikų įvykio veikslo formos, sudaromos yn pakeičiant wedi. Perfektas (esamasis atliktinis laikas) reiškiamas veiksmažodžio bod esamojo laiko formomis, pliuskvamperfektas (būtasis atliktinis laikas) – imperfekto formomis, būsimasis atliktinis laikas – būsimojo laiko formomis, o atliktinis konjunktyvas – konjunktyvo formomis. Pavyzdžiui, 'jis pagalvojo' – Mae e wedi meddwl. Šioje konstrukcijoje yn ir wedi vietoj gali būti vartojami ir kiti žodžiai, pavyzdžiui, būdvardis newydd 'naujas', po kurio veiksmažodinis daiktavardis patiria minkštąją mutaciją, pavyzdžiui, Maen nhw newydd gyrraedd 'jie ką tik atvažiavo', arba prielinksnis am, norint išreikšti pageidavimą. Perfekte kaip neiginys gali būti vartojama normali neiginio konstrukcija + wedi (Dydyn nhw ddim wedi cyrraedd 'jie dar neatvažiavo', pažodžiui 'jie nėra atvažiavę'), bet gali būti pasitelktas ir prielinksnis heb 'be' (po jo įvyksta veiksmažodinio daiktavardžio minkštoji mutacija) – Dw i heb fwyta 'dar nepavalgiau', pažodžiui 'nesu pavalgęs'.

Šnekamojoje valų kalboje išsaugomi asmenuojamieji būtasis ir būsimasis laikai (atitinkantys bendrinės kalbos esamąjį) bei konjunktyvas, kurie toliau iliustruojami veiksmažodžiu talu '(su)mokėti'.

		Vns.	Dgs.
Būtasis laikas	I asmuo	tales	talon
	II asmuo	talest	taloch
	III asmuo	talodd	talon
Būsimasis laikas	I asmuo	tala(f)	talwn
	II asmuo	tali	talwch
	III asmuo	talith	talan
Konjunktyvas	I asmuo	talwn	talen
	II asmuo	talet	talech
	III asmuo	talai	talen

• Pastabos dėl būsimojo laiko formų:
  • Vns. I ir II asmenų formos gali būti rašomos kaip talais ir talaist (plg. su žemiau pateiktomis bendrinės kalbos formomis), bet tariama taip pat.
  • Kai kuriose Velso dalyse tarp šaknies ir dgs. formų įterpiamas -s-.
  • Pietų Velse galima išgirsti talws vietoj talodd.
• Pastabos dėl būsimojo laiko formų:
  • di vartojama ti vietoj, t. y. tali di, o ne tali ti.
  • Kai kuriose Pietų Velso dalyse formų talith vietoj gali būti vartojama taliff.
• Pastabos dėl konjunktyvo formų:
  • Tarp šaknies ir galūnės gali būti įterpiamas -s-.

Būtajame laike klausiamoji forma sudaroma įvykstant veiksmažodžio minkštajai mutacijai, tačiau vis dažniau forma su šia mutacija vartojama ir teigiamuosiuose sakiniuose. Neigiamoji forma sudaroma su žodžiu ddim po įvardžio ir spirantine mutacija, kai tai įmanoma, o kitais atvejais – su minkštąja mutacija. Vis dėlto ir čia minkštoji mutacija įsigali (pavyzdžiui, dales i ddim vietoj thales i ddim). Jei objektas yra apibrėžtas (turi artikelį arba savybinį įvardį, išreikštas asmeniniu įvardžiu arba tikriniu daiktavardžiu), tai prieš jį būtinai vartojamas prielinksnis o 'nuo, iš'. Šnekamojoje kalboje ddim o sutraukiama į mo, kuris išsaugo prielinksnio o asmenavimą: Weles i mohono (fo) – 'aš jo nemačiau', plg. ohono (fo) 'nuo jo'.

Taip pat vartojamos sudėtinės būtojo ir būsimojo laikų bei konjunktyvo konstrukcijos. Jos sudaromos iš veiksmažodžio gwneud 'daryti' (žr. asmenavimo pavyzdį žemiau) atitinkamo laiko formos ir veiksmažodinio daiktavardžio: Mi wnes i ei weld 'aš jį pamačiau'. Būtasis laikas gali būti sudaromas su veiksmažodžiu ddaru 'įvykti, atsitikti', kuris nekeičia formos: Ddaru fo ddod 'jis atėjo'; Ddaru fi weld y ffilm 'ma 'mačiau šį filmą' (pastaroji konstrukcija būdinga visų pirma Šiaurės Velsui).

Netaisyklingieji veiksmažodžiai

Veiksmažodis bod 'būti' pasižymi itin netaisyklingu asmenavimu:

		Teigiamoji forma (Aš…)		Klausiamoji forma (Aš?..)		Neigiamoji forma (Aš ne…)
		Vns.	Dgs.	Vns.	Dgs.	Vns.	Dgs.
Esamasis l.	I asmuo	dw	dyn	ydw?	ydyn?	dw	dyn
	II asmauo	(r)wyt	dych	wyt?	ydych?	dwyt	dych
	III asmuo	mae	maen	ydy?	ydyn?	dydy	dydyn
Būtasis l.	I asmuo	bues	buon	fues?	fuon?	fues	fuon
	II asmuo	buest	buoch	fuest?	fuoch?	fuest	fuoch
	III asmuo	buodd	buon	fuodd?	fuon?	fuodd	fuon
Imperfektas	I asmuo	roeddwn	roedden	oeddwn?	oedden?	doeddwn	doedden
	II asmuo	roeddet	roeddech	oeddet?	oeddech?	doeddet	doeddech
	III asmuo	roedd	roeddyn	oedd?	oeddyn?	doedd	doeddyn
Būsimasis l.	I asmuo	bydda	byddwn	fydda?	fyddwn?	fydda	fyddwn
	II asmuo	byddi	byddwch	fyddi?	fyddwch?	fyddi	fyddwch
	III asmuo	bydd	byddan	fydd?	fyddan?	fydd	fyddan

Veiksmažodžio bod tariamoji nuosaka sudaroma iš dviejų šaknų:

		Teigiamoji forma		Neigiamoji forma		Klausiamoji forma
		Vns.	Dgs.	Vns.	Dgs.	Vns.	Dgs.
bydd–	I asmuo	byddwn	bydden	fyddwn	fydden	fyddwn?	fydden?
	II asmuo	byddet	byddech	fyddet	fyddech	fyddet?	fyddech?
	III asmuo	byddai	bydden	fyddai	fydden	fyddai?	fydden?
bas–	I asmuo	baswn	basen	faswn	fasen	faswn?	fasen?
	II asmuo	baset	basech	faset	fasech	faset?	fasech?
	III asmuo	basai	basen	fasai	fasen	fasai?	fasen?

• ddim 'ne' neigiamosiose veiksmažodžio bod 'būti' formose eina po įvardžio.
• Šio veiksmažodžio formos tarmėse labai skiriasi.
• Imperfekto formos šnekamojoje kalboje: o’n i, o’t ti, oedd e/hi, o’n ni, o’ch chi ir o’n nhw. Jos vartojamos teigiamosiose, klausiamosiose ir neigiamosiose konstrukcijose.
• Žodinėje kalboje būsimojo laiko ir konjunktyvo formos neretai patiria minkštąją mutaciją.
• Valų kalba neįprasta dėl to, kad joje nėra atskirų žodžių 'taip' ir 'ne'. Jų vietoje vartojamos veiksmažodžio bod formos, pavyzdžiui: Ydych chi’n hoffi coffi? ('tu jei esi mėgstantis kavą?' = 'ar mėgsti kavą?'), ir atsakymas bus arba Ydw ('esu' = 'taip'), arba Nac ydw ('nesu' = 'ne').

Panašiu netaisyklingu būdu asmenuojami ir veiksmažodžiai mynd 'eiti', gwneud 'daryti', cael 'imti' ir dod 'ateiti':

		mynd		gwneud		cael		dod
		Vns.	Dgs.	Vns.	Dgs.	Vns.	Dgs.	Vns.	Dgs.
Būtasis l.	I asmuo	es	aethon	nes	naethon	ces	caethon	des	daethon
	II asmuo	est	aethoch	nest	naethoch	cest	caethoch	dest	daethoch
	III asmuo	aeth	aethon	naeth	naethon	caeth	caethon	daeth	daethon
Būsimasis l.	I asmuo	a	awn	na	nawn	ca	cawn	do	down
	II asmuo	ei	ewch	nei	newch	cei	cewch	doi	dewch
	III asmuo	eith	ân	neith	nân	ceith	câ	daw	dôn

Šiaurės ir Pietų Velso tarmėse šių keturių netaisyklingųjų veiksmažodžių konjunktyvo formos žymiai skiriasi:

		mynd		gwneud		cael		dod
		Vns.	Dgs.	Vns.	Dgs.	Vns.	Dgs.	Vns.	Dgs.
Šiaurė	I asmuo	awn	aen	nawn	naen	cawn	caen	down	doen
	II asmuo	aet	aech	naet	naech	caet	caech	doet	doech
	III asmuo	âi	aen	nâi	naen	câi	caen	dôi	doen
Pietūs	I asmuo	elwn	elen	nelwn	nelen	celwn	celen	delwn	delen
	II asmuo	elet	elech	nelet	nelech	celet	celech	delet	delech
	III asmuo	elai	elen	nelai	nelen	celai	celen	delai	delen

Asmenavimas bendrinėje kalboje

Bendrinėje kalboje sudėtinės veiksmažodžio formos vartojamos žymiai rečiau, joje gerai išlaikytas kaitymas galūnėmis. Lentelėje pateiktos formaliosios kalbos veiksmažodžių galūnės. Jos visos jungiamos prie asmenuojamojo kamieno, kuris anaiptol ne visada sutampa su žodynuose pateikiama forma – veiksmažodiniu daiktavardžiu, plg. sefyll 'likti', bet kamienas yra saf-.

		Tiesioginė nuosaka					Konjunktyvas	Liepiamoji nuosaka
		Esamasis l.	Būtasis l.		Imperfektas	Pliuskvamperfektas
			Taisyklingasis	Netaisyklingasis
Vns.	I asmuo	-af	-ais*	-um	-wn	-as-wn	-wyf	-wyf
	II asmuo	-i*	-aist*	-ost	-et (-it)	-as-it	-ych*	-∅, -a
	III asmuo	-∅, -a balsių kaita -iff	-odd	-∅	-ai	-as-ai	-o	-ed
Dgs.	I asmuo	-wn	-as-om	-om	-em	-as-em	-om	-wn
	II asmuo	-wch*	-as-och	-och	-ech	-as-ech	-och	-wch
	III asmuo	-ant	-as-ant	-ant	-ent	-as-ent	-ont	-ent
Beasmenė forma		-ir*	-wyd		-id*	-as-id -es-id*	-er	-er

Pastabos:

• II asmens imperfekto galūnė -it vietoj -et – senoviškesnė forma.
• Netaisyklinguoju būdu būtajame laike daugiausia asmenuojamas veiksmažodis bod 'būti' ir tie veiksmažodžiai, kurie jį sieja kaip antrąjį komponentą: gwybod 'žinoti', adnabod 'sužinoti' ir t. t.
• Esamojo laiko vns. III asmens forma su balsių kaita sudaroma iš gryno kamieno, balsiai iš esmės kinta paskutiniame kamieno skiemenyje:
  • a → ai: sefyll 'likti', kamienas – saf-, es. l. vns. III a. – saif;
  • a → ei: galw 'pašaukti', kamienas – galw-, es. l. vns. III a. – geilw;
  • a → y: bwyta 'valgyti', kamienas – bwyta-, es. l. vns. III a. – bwyty;
  • e → y: ateb 'atsakyti', kamienas – ateb-, es. l. vns. III a. – etyb;
  • o → y: agor 'atidaryti', kamienas – agor-, es. l. vns. III a. – egyr;
  • ae → y: chwarae 'žaisti', kamienas – chwarae-, es. l. vns. III a. – chwery;
  • aw → y: gwrando 'klausyti', kamienas – gwrandaw-, es. l. vns. III a. – gwrendy.
• Esamojo laiko vienaskaitos III asmens galūnę -a dažniausiai įgyja iš vardažodžių išvesti veiksmažodžiai, pavyzdžiui, parháu 'tęstis' (juos galima atpažinti iš kirčio paskutiniame veiksmažodinio daiktavardžio skiemenyje).
• Prieš žvaigždutės ženklu (*) pažymėtas galūnes paskutiniame skiemenyje vyksta a → e kaita.

Sintaksė

Vientisinis sakinys

Valų kalbos vientisiniame sakinyje įprasčiausia žodžių tvarka yra VSO (tarinys – veiksnys – papildinys) (valų gramatikos tradicijoje tai yra „normali žodžių tvarka“): Eisteddodd y gweithwyr yno a gorffwysasant yna 'tada darbininkai ten atsisėdo ir ilsėjosi'; tokios struktūros potipis – iš vieno nario V (tarinio) sudaryti sakiniai: Aethom 'ėjome' – arba gali būti praleistas įvardinis veiksnys: Gwelaist blismon '(tu) matei policininką'.

Bet koks sakinys, jei veiksmažodis neina pirmas, vadinamas „anomaliu“. Jei pirmą vietą užima ne veiksmažodis, tai iškeltas į priekį sakinio narys sudaro emfatinę (pabrėžiamąją) konstrukciją:

• Y merched a gaiff fynd gyntaf 'moterys (o ne vyrai) eis pirmos';
• Ai chwi a roddodd yr arian? 'ar jūs davėte pinigų?';
• Hwy ni fuont yno 'o jų ten nebuvo'.

Bendrinėje kalboje taip iškeliant į priekį sakinio narį būtina vartoti prieš veiksmažodį einančias dalelytes: a (įvyksta minkštoji mutacija) – iškeliant veiksnį arba tiesioginį papildinį, (y)r – iškeliant kitus sakinio narius, ni (įvyksta mišrioji mutacija) – neigiamajame sakinyje. Ne tokioje formalioje kalboje šias dalelytes galima praleisti, ypač a (išlaikant mutaciją).

Esant „normaliai“ žodžių tvarkai veiksnio ir tarinio skaičius nederinamas, jei veiksnys reiškiamas vardažodžiu: Aeth y gwr – Aeth y gwyr 'vyras (-ai) nuėjo', abiem atvejais vartojama veiksmažodžio III asmens vienaskaita (toks reiškinys dar sutinkamas kai kuriose šiaurinėse italų tarmėse). Jei sakinio narių eiliškumas „atvirkštinis“, visada vartojama veiksmažodžio III asmens vienaskaitos forma:

• Mi a wnaeth hynny 'aš tai padariau';
• Ti a ddaeth 'tu atėjai' – Deuthost ti ddoe yma 'tu atėjai čia vakar'.

Pasakojamojo sakinio pradžioje, jeigu jį valdo nepagalbinis tiesioginės nuosakos veiksmažodis, gali būti vartojamos tvirtinamosios dalelytės mi (daugiausia Šiaurės Velse) ir fe (daugiausia Pietų Velse). Tai yra šnekamosios kalbos ypatybė, rašytinėje arba oficialesnėje kalboje tokia vartosena nedažna. Kartais šios dalelytės gali būti praleistos, tačiau jų sukeliama minkštoji mutacija išlaikoma.

Vardažodis

Biblija valų kalba Lanundos bažnyčioje Pembrukšyre (1620 m.)

Pažyminys gali būti reiškiamas daiktavardžiu, būdvardžiu, kelintiniu skaitvardžiu arba įvardžiu. Pažyminiu einąs daiktavardis visada vartojamas tiesiogiai po pažymimojo žodžio: lili’r Pasg 'Velykų lelija'. Beveik visi būdvardžiai vartojami po pažymimųjų daiktavardžių: dyn doeth 'protingas žmogus', cywilydd mawr 'didelė gėda'. Nedidelė būdvardžių dalis, pavyzdžiui, hen 'senas' arba prif 'pagrindinis', būtinai vartojami prieš pažymimąjį žodį; formalioje kalboje į priekį galima iškelti bet kurį būdvardį. Visi į pirmą vietą iškelti būdvardžiai daiktavardžiui sukelia minkštąją mutaciją: hen wr 'senis' (gwr 'vyras'). Tačiau jei būdvardis turi kokių nors modifikatorių, jis gali būti vartojamas tik po pažymimojo žodžio: gwr hen iawn 'labai senas vyras', gwr hynaf 'seniausias vyras'. Būdvardžiai su daiktavardžiais sudaro dūrinius: hen-ddrwg 'senas blogis', prif-fardd 'pagrindinis bardas'; taip pat plg. prif ddinas 'pagrindinis miestas', prifddinas 'sostinė'. Dūriniai, jeigu jų eiliškumas „būdvardis + daiktavardis“, vadinami „taisyklingaisiais“ (val. cyfansoddeiriau rhywiog); rečiau pasitaiko atvirkštinė tvarka: gwrda 'bajoras' (plg. gwr da 'geras žmogus') – tokie dūriniai vadinami „netaisyklingaisiais“ (val. cyfansoddeiriau afrywiog).

Kelintiniai skaitvardžiai eina prieš pažymimąjį daiktavardį, išskyrus cyntaf 'pirmas': y bedwaredd flwyddyn 'ketvirti metai', y marchog cyntaf 'pirmasis raitelis'. Kaip ir nedidelės dalies būdvardžių, jų giminė derinama prie daiktavardžių.

Įvairios įvardžių kategorijos gali eiti prieš pažymimąjį žodį arba po jo: yr holl ddynion 'visi žmonės', y dynion hynny 'šie žmonės'.

Priklausymas (posesyvumas) reiškiamas priedėliu: junginyje paprasčiausiai sugretinami du žodžiai, ir ko nors turėtojas junginyje užima paskutinę vietą (valų kalbos gramatikoje tai vadinama „kilmininkine konstrukcija“). Tad valų kalboje junginį 'katės motina' atitinka mam y gath, pažodžiui 'mama (ši) katė'; 'vyro automobilio langai' vališkai bus ffenestri car y dyn, pažodžiui 'langai automobilis (šis) vyras'. Jei prireikia išrikiuoti ilgą tokių vardažodžių eilę, artikelis vartojamas tik prieš paskutinį iš jų: llaeth cath maer y dref 'miesto mero katės pienas'; jei prieš paskutinį vardažodį artikelio vartoti negalima, jis iš viso praleidžiamas, plg. car Tywysog Cymru 'Velso Princo automobilis'.

Jei tokioje konstrukcijoje pažymimasis žodis – vienaskaitos moteriškosios giminės daiktavardis, o pažyminys rodo pastovią ypatybę, o ne paprastą priklausymą, tai pažyminiu einančio daiktavardžio pradžios priebalsis patiria minkštąją mutaciją: gafr gwas 'vaikino ožka', ffugenw bardd 'poeto slapyvardis', het plismon 'policininko galvos apdangalas' (priklauso policininkui) greta het blismon 'policininko galvos apdangalas' (toks, kurį nešioja policininkai).

Sudėtinis sakinys

Sudėtiniai sakiniai gali būti prijungiamieji ir sujungiamieji. Dažniausi jungtukiniai sakiniai, bejungtukiai pasitaiko retai. Žodžių tvarkos taisyklės tos pačios, kaip ir vientisiniame sakinyje. Sujungiamieji sakiniai jungiami jungtukais a(c) 'ir', neu 'arba', namyn 'tačiau', eith 'bet, išskyrus':

• Orffenodd ef ei waith a aeth adref 'jis baigė savo darbą ir išėjo namo';
• Bydd ef yna, eithr na bydd lleferydd ganddo 'jis bus ten, bet kalbėti negalės'.

Šalutiniai sakiniai prijungiami jungtukais pan 'kai', tra 'kol', hyd nes 'kol ne', cyn 'iki tol, kai', lle 'kur', gan 'nes', fel 'idant', os 'jei', er 'nors', nag 'negu', fel pe 'tarsi', mai 'kad', nad 'kad ne'. Sujungiamuosiuose sakiniuose laikomasi „laikų derinimo“ taisyklės: jei pagrindinio sakinio veiksmažodis vartojamas kuriame nors iš būtųjų laikų, tai šalutinio sakinio veiksmažodis taip pat turi būti pasitelktas būtajame laike. Jei šalutiniame sakinyje vienas iš sakinio narių iškeltas į priekį, tai vietoj jungtuko y 'kad' vartojamas mai (Šiaurėje) arba taw (Pietuose):

• Dywedodd mai/taw Sion oedd y cryfaf 'jis sakė, kad Šonas stipriausias' (imperfektas);
• Dywedodd mai/taw Sion fyddai y cryfaf 'jis sakė, kad Šonas bus stipriausias' (tariamoji nuosaka);
• Dywedodd mai/taw Sion oedd wedi gweithio 'jis sakė, kad Šonas buvo dirbęs' (sudėtinis pliuskvamperfektas).

Tos pačios taisyklės taikomos ir netiesioginiam klausimui:

• Gofynwn ai Sion oedd y cryfaf 'paklausiau, ar Šonas stipriausias' (imperfektas vietoj esamojo laiko);
• Gofynais a fyddech yn y cyfarfod 'paklausiau, ar būsite susirinkime' (tariamoji nuosaka vietoj būsimojo laiko).

Šiuolaikinėje žodinėje, o kartais ir rašytinėje kalboje šių taisyklių ne taip griežtai laikomasi, palyginti su bendrinės kalbos normomis.

Jei šalutiniame sakinyje yra neiginys, vartojamas jungtukas na(d) 'kad ne':

• Dywedodd Sion na wnaeth ef hynny 'Šonas sakė, kad jis to nedarė'.

Žodynas

Dauguma valų kalbos žodyno yra savi žodžiai, paveldėti iš keltų prokalbės. Tačiau kadangi Romos imperija buvo užkariavusi ir romanizavusi Britaniją, saloje buvo susidariusi dvikalbė lotynų – britų aplinka, tad į valų kalbą įsiskverbė daugybė lotyniškų skolinių. Jiems priklauso net kasdienės kalbos žodžiai, pavyzdžiui, cyllell 'peilis' (lot. cultellus), porth 'durys' (lot. porta), pysg 'žuvis' (lot. piscis), llong 'laivas' (lot. (navis) longa). Be to, viduramžiais lotynų kalba buvo paplitusi kaip bažnytinė, ir su tuo susijęs dar vienas skolinių sluoksnis (plg. pechod 'nuodėmė' (lot. peccātum)). Viduramžiais į valų kalbą pateko skolinių ir iš prancūzų bei skandinavų kalbų.

Taip pat svarbus vaidmuo teko kontaktams su anglų kalba. Dar prieš XI a. pabaigoje prasidėjusį normanų veržimąsi į Velsą valų kalbon buvo patekę kai kurių senosios anglų kalbos žodžių, pavyzdžiui, betws 'koplyčia' (s. angl. bedhus 'maldos namai'). Iki XIX a. dvikalbystė buvo nelabai paplitusi, ir tas palyginti nedidelis kiekis į valų kalbą patekusių žodžių buvo pasiskolinti labiau iš šnekamosios, o ne iš bendrinės anglų kalbos, plg. tatws 'bulvė' (bendrine kalba potatoes, tarmiškai taters). XX a. anglų kalbos išmokta visuotinai ir iš jos (ypač šnekamojoje kalboje) buvo pasiskolinta labai įvairių sričių žodžių (plg. garej 'garažas', tîm 'komanda' ir kt.). Drauge nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio tapo įprasta, jei tik įmanoma, vartoti savus vališkus žodžius.

Kitose kalbose skolinių iš valų kalbos mažai. Viduramžiais Britanijos lotynų kalba padarė didelę įtaką senosios airių kalbos leksikai, į ją pateko ir keletas grynai britiškų žodžių. Vališkų skolinių yra Velse vartojamose anglų kalbos tarmėse. Be to, į anglų kalbą pakliuvo vienas kitas vališkas realijas reiškiantis žodis, pavyzdžiui, crwth 'krota' (toks styginis instrumentas), eisteddfod 'vališkas muzikos ir literatūros festivalis, aistedvodas'.

Tyrimų istorija

Pirmoji žinoma valų kalbos gramatika išliko rankraštyje, vadinamame „Raudonąja knyga iš Hergesto“ (XIV a. pb. – XV a. pr.). Joje aprašyti tik kalbos garsai, rimavimas ir kalbos dalys. Pirmoji spausdinta gramatika – 1567 m. Milane išleista G. Roberto Dosbarth Byrr ar y rhann gyntaf i ramadeg Gymraeg („Trumpa valų kalbos gramatikos pirmos dalies pamoka“). Pirmąjį žodyną, A Dictionary in Englyshe and Welshe​ („Anglų–valų žodynas“), sudarė ir 1547 m. Londone išleido V. Solsberis. Manoma, kad šis žodynas gali būti pirmoji spausdinta vališka knyga.

XVI–XIX a. pasirodė gana daug valų kalbos gramatikų ir žodynų, tarp kurių minėtini: Š. D. Riso Cambrobrytannicae Cymraecaeve Linguae Institutiones et Rudimenta (1592 m.), H. Solsberio Grammatica Britannica (1593 m.), Dž. Deiviso Antiquae linguae Britannicae (1621 m.) ir Antiquae linguae Britannicae … et linguae Latinae dictionarium duplex (1632 m.), T. Ričardso Antiquæ Linguæ Britannicæ Thesaurus (1753 m.), Dž. Volterso penkiolikos dalių An English–Welsh Dictionary (1770–1794 m.), V. Evanso A New Welsh-English Dictionary (1771 m.), E. Grifitso Welsh-English Dictionary (1847 m.), D. S. Evanso An English and Welsh Dictionary (1852 m.), T. Roulando A grammar of the Welsh language (1853 m.).

Tarp žymių XIX – XX a. valų kalbos ir jos tarmių tyrėjų minėtini T. Pauelas, E. Anvilas, O. H. Fainsas-Klintonas, T. Hadsonas-Viljamsas, T. Luisas, T. A. Votkinsas, A. R. Tomasas.

Valų kalbos fonetiką, fonologiją ir gramatiką tyrė M. D. Džonsas, M. Dž. Bolas, G. E. Džonsas, I. Umfrė ir kiti mokslininkai.

Tekstų pavyzdžiai

„Tėve mūsų“ vidurine ir šiuolaikine valų kalba:

Ein Tad ni, yr hwn ysydd yn y nefoedd, Cadarnha Doed dy deyrnas di arnam ni. Bid arnam dy [e]wyllys di megys y mae yn y nef [ac felly] yn y ddaear. Dyro di ein bara beunyddiawl. Maddeu di, Arglwydd, ein pechodeu i ni a wnaetham i'th erbyn, megys y maddeuwn ninneu i ereill, o'th drugaredd ditheu, yr hwnn a wnaethant i'n herbyn ninneu. Na ddwg ti ni ym mhrofedigaeth. Rhyddhâ di ni, Arglwydd, y gan y drwg. XIII a.

Ein Tad, yn y nefoedd, sancteiddier dy Enw. Deled dy deyrnas. Gwneler dy ewyllys, ar y Ddaear, fel yn y nef. Dyro i ni heddiw ein bara beunyddiol. A maddau i ni ein troseddau, fel y maddeuwn rhai a droseddwyd yn ein herbyn. A phaid a'n dwyn i brawf, ond gwared ni rhag drwg. Oherwydd eiddo ti yw'r deyrnas, y nerth a'r gogoniant, am fyth ac am fyth. Amen. Šiuolaikine valų kalba

Literatūra

• King, Gareth. (2003), Modern Welsh: A Comprehensive Grammar (2 ed.), New York: Routledge, p. 13, ISBN 0415282705 
• Borsley R. D., Tallerman M., Willis D. (2007), The Syntax of Welsh, Cambridge Syntax Guides, Cambridge: Cambridge University Press, ISBN 0521836301, <https://archive.org/details/syntaxwelsh00bors> 
• Arwyn Watkins T. Welsh // Ball, MJ, Fife, J (ed.) The Celtic Languages. London, N. Y., 1993
• King G. A Comprehensive Grammar of Modern Welsh. London, N.Y., 1994
• Morris-Jones J. An Elementary Welsh Grammar. Oxford, 1931.
• Morris-Jones J. A Welsh Grammar. Historical and Comparative. Oxford, 1977 [1913].
• Thomas, P. W. Gramadeg y Gymraeg. Caerdydd, 1996
• Thorne, D. A Comprehensive Welsh Grammar. Oxford, 1993

Nuorodos

• „Valų-anglų / Anglų-valų internetinis žodynas“. University of Wales, Lampeter. Nuoroda tikrinta 2021-03-14. 
• TV kanalo S4C žinios valų kalba (2020-09-28)
• Valų liaudies daina

Straipsnis „Valų kalba“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Vikipedijos straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti.