Valų kalba
| Valų kalba Cymraeg | |
| Kalbama | Jungtinėje Karalystėje, Argentinoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | apie 722 tūkst. (Velse - 562 tūkst.) |
| Kilmė | Indoeuropiečių keltų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Velsas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | cy |
| ISO 639-2 | wel (B), cym (T) |
| ISO 639-3 | cym |
Valų kalba (Cymraeg, y Gymraeg) – keltų kalbų grupei, britų pogrupiui priklausanti kalba, kuria daugiausia kalbama Velse, Anglijoje palei Velso sieną ir Čiubuto slėnyje Argentinoje, Patagonijoje, kur gyvena valų imigrantų. Palyginti su kitomis keltų kalbomis, valų kalbos padėtis geriausia, ji turi daugiausia vartotojų.
Bendrinė valų kalba buvo sunorminta XIX-ame amžiuje pirmosios Biblijos valų kalba (XVI amžius) pagrindu, todėl gyvoji, šnekamoji kalba nuo bendrinės norminės kalbos labai skiriasi. Galima teigti, kad bendrinės kalbos vaikai išmoksta tik mokykloje, nes gyvai jos niekas nevartoja.
Išskiriamos dvi valų kalbos tarmių grupės – šiaurinės tarmės ir pietinės tarmės. Pagrindinis tarmių skiriamasis bruožas – balsio, žymimo raidėmis u, y, tarimas. Šiaurėje šis balsis tariama [ɨ], o pietuose jo tarimas sutapo su i garsu.
Kirtis valų kalboje krenta ant priešpaskutinio skiemens. Kalboje gausu dvigarsių, taip pat esama visoms gyvosioms keltų kalboms būdingos priebalsių mutacijos. Valų kalba pasižymi 4 rūšių mutacijomis – minkštąja, nazalizacijos, spirantizacijos ir mišriąja.
NuorodosKeisti
|
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |