Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 220 054 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Chor Virapo vienuolynas, fone – Ararato kalnas,  Armėnija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Karlienė Viktorija su šeima (dail. Franz Xaver Winterhalter, 1846 m.) Viktorijos epocha (angl. Victorian era) – karalienės Viktorijos valdymo laikotarpis Jungtinės Karalystės ir Britų imperijos istorijoje nuo 1837 m. birželio 20 d. iki jos mirties 1901 m. sausio 22 d. Ši epocha prasidėjo po Hanoverių dinastijos karalių Jurgio I, II, III ir IV valdymo epochos ir tęsėsi iki Eduardo epochos, o jos antroji pusė sutapo su pirmąja žemyninės Europos Gražiosios epochos (pranc. Belle Époque) dalimi. Didžiojoje Britanijoje vyko įvairios liberalizuojančios politinės reformos, įskaitant rinkimų teisės išplėtimą. Bulvių (Didysis) badas Viktorijos laikotarpio pradžioje sukėlė apie milijoną mirčių Airijoje (ši aplinkybė nedarė įtakos monarchės nuostatai airių tautos atžvilgiu). Britų imperija palaikė palyginti taikius santykius su kitomis didžiosiomis valstybėmis. Ji dalyvavo įvairiuose kariniuose konfliktuose, daugiausia prieš mažesnes galias. Britų imperija šiuo laikotarpiu išsiplėtė ir tapo dominuojančia galia pasaulyje. Valdant Viktorijai užbaigtas Indijos prijungimas, įsitvirtinta Egipte ir Pietų Afrikoje, užvaldytos Kinijos teritorijos, susikūrė persikėlėlių kolonijos Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, dominijos teisės suteiktos Kanadai. Viktorijos laikų visuomenė vertino aukštą asmeninio elgesio standartą visuose visuomenės lygiuose. Moralės akcentavimas davė postūmį socialinei reformai, tačiau apribojo tam tikrų visuomenės grupių laisvę. Gerovė šiuo laikotarpiu išaugo, tačiau sekinantis neprievalgis išliko. Pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje raštingumas ir ugdymas vaikystėje tapo beveik visuotinis. Nors buvo bandoma pagerinti gyvenimo sąlygas, būstai lūšnynuose ir ligos išliko rimta problema. Šiuo laikotarpiu vyko reikšmingas mokslo ir technologijų vystymasis. Didžioji Britanija buvo pažengusi pramonėje ir ypač inžinerijoje, tačiau šiek tiek atsiliko meno ir švietimo srityse. Didžiosios Britanijos gyventojų skaičius sparčiai augo, o Airijoje – ženkliai sumažėjo. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

lapkričio 20 d. įvykiai Lietuvoje 1918 − Jurgis Šaulys buvo priimtas Lietuvos pasiuntiniu Vokietijoje, tapdamas pirmuoju oficialiai pripažintu Lietuvos pasiuntiniu užsienio valstybėje. Pasaulyje 1541 − Šveicarų reformatas Žanas Kalvinas sukūrė savo bažnyčios reformavimo teoriją. 1917 − Pirmasis pasaulinis karas: Kambrė mūšio pradžia. 1943 − Antrasis pasaulinis karas: Taravos mūšio pradžia. 1959 − Jungtinių Tautų Organizacija priėmė Vaiko teisių deklaraciją. 1998 − į Žemės orbitą paleistas pirmasis Tarptautinės Kosminės Stoties modulis „Zaria“. Keisti

Savaitės iniciatyva Antrojo rinkimų turo rezultatai 2024 m. Lietuvos Seimo rinkimai – 2024 m. spalio 13 ir 27 d. Lietuvoje vykę devintieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Jų metu 2024–2028 m. kadencijai buvo išrinktas 141 Seimo narys. Seimo rinkimų sistema nuo 2016 m. nepasikeitė: parlamentas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras) likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų. Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų. 2022 m. balandį priėmus Konstitucijos 56 straipsnio pataisą, Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. Be to, asmuo, kuris buvo pašalintas iš pareigų per apkaltą, gali būti išrinktas praėjus dešimt metų po apkaltos. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra tautos išrinktieji. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Lapkričio 18 d. Buvo nutraukas povandeninis duomenų kabelis tarp Suomijos ir Vokietijos. Taip pat pažeistas kabelis tarp Švedijos ir Lietuvos.[1][2] Lapkričio 16 d. Per išpuolį peiliu Kinijos Dziangsu provincijos Isingo mieste profesinio mokymo institute žuvo 8 žmonės, dar 17 sužeisti.[3] Lapkričio 15 d. Protestuotojai įsiveržė į separatistinės Abchazijos parlamentą.[4] Lapkričio 13 d. Bukerio premija atiteko britų rašytojai Samantha Harvey.[5] Lapkričio 12 d. Kinijos pietuose, Džuhajaus mieste, automobiliui įsirėžus į pėsčiuosius žuvo 35 žmonės, dar 43 sužeisti.[6] Lapkričio 12 d. Laisvės premija skirta buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui.[7] Lapkričio 11 d. Pasirašyta koalicijos sutartis tarp socialdemokratų, demokratų ir „Nemuno aušros“.[8] Lapkričio 9 d. Pakistane, Beludžistano provincijoje, separatistams geležinkelio stotyje susprogdinus bombą, žuvo mažiausiai 22 žmonės.[9] Lapkričio 6 d. Žlugo Vokietijos valdančioji koalicija.[10] Lapkričio 6 d. JAV prezidentu išrinktas Donald Trump.[11] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti