Jurgis III
Jurgis III (gimė – 1738 m. birželio 4 d. Londonas; mirė 1820 m. sausio 29 d. Vindzoro pilis) – D. Britanijos karalius (1760–1820), Hanoverio kurfiurstas (1760–1814 m.) ir karalius (1814–1820 m.).
| Jurgis III | |
|---|---|
| |
| Jurgis III | |
| Hanoveriai | |
| Gimė | 1738 m. birželio 4 d. Londonas |
| Mirė | 1820 m. sausio 29 d. (81 metai) Vindzoro pilis |
| Tėvas | Frederikas |
| Motina | Augusta Saksen |
| Sutuoktinis (-ė) | Šarlotė Meklenburg |
| Vaikai | Jurgis IV Vilhelmas IV |
.svg) | |
| Valdė | 1760 m. spalio 25 d. - 1820 sausio 29 d. (59 metai) |
| Karūnavimas | 1761 m. spalio 22 d. |
| Pirmtakas | Jurgis II |
| Įpėdinis | Jurgis IV |
 Vikiteka |
Jurgis III |
| Parašas | |
| |
Biografija redaguoti
Karaliaus Jurgio II vaikaitis.
Valdymas redaguoti
Remdamasis torių partija mėgino nuo valstybės valdymo nušalinti vigus ir sustiprinti monarcho valdžią. Su ministru pirmininku F. Northu Š. Amerikoje vykdė politiką, dėl kurios kilo Amerikos nepriklausomybės karas trukęs nuo 1775 iki 1783 m. Karas baigėsi D. Britanijos pralaimėjimu. Nuo 1765 m. Jurgis III sirgo (manoma, porfirija). 1788 m. Parlamentas svarstė galimybę valdžią perduoti sūnui Velso princui Jurgiui, bet kitais metais Jurgio III sveikata pagerėjo. Būdamas karalius ir neparlamentinės valdžios šalininkas, Jurgis III rėmė D. Britanijos karus su revoliucine Prancūzija ir Napoleonu I (1793–1815 m.). 1806 m. Jurgis III apako, 1811 m. tapo neveiksnus. Iki Jurgio III mirties regentu buvo sūnus, 1820 m. tapęs karaliumi Jurgis IV.[1]
Palikuonys redaguoti
| Vardas | Gimimas | Mirtis | Santuokos ir vaikai |
|---|---|---|---|
| Jurgis, Velso princas, vėliau karalius Jurgis IV | 1762 rugpjūčio 12 | 1830 birželio 26 | 1795 vedė Karoliną Braunšveig; viena duktė Šarlotė Augusta (mirė 1817) |
| Frederikas, Jorko hercogas | 1763 rugpjūčio 16 | 1827 sausio 5 | 1791 vedė princesę Frederiką Prūsę; vaikų nėra |
| Vilhelmsas IV, Klarenso hercogas, vėliau karalius Vilhelmas IV | 1765 rugpjūčio 21 | 1837 birželio 20 | 1818 vedė Adelaidą Saksen-Meningenę; vaikai mirė vaikystėje; turėjo, be to, nesantuokinių vaikų (Ficklarensų šeima) |
| Šarlotė | 1766 rugsėjo 29 | 1828 spalio 6 | 1797 ištekėjo už Viurtembergo karaliaus Frydricho I]; vaikų nėra |
| Eduardas Augustas, Kento hercogas | 1767 lapkričio 2 | 1820 sausio 23 | 1818 vedė Viktoriją Saksen-Koburg; viena duktė (karalienė Viktorija) |
| Augusta Sofija | 1768 lapkričio 8 | 1840 rugsėjo 22 | netekėjusi |
| Elžbieta | 1770 gegužės 22 | 1840 sausio 10 | 1818 ištekėjo už Gesen-Gomburgo landgrafo Frydriko VI; vaikų nėra |
| Ernstas-Augustas, Kamberlendo hercogas, vėliau Hanoverio karalius Ernstas Augustas I | 1771 birželio 5 | 1851 lapkričio 18 | 1815 vedė Frideriką Meklenburg; turėjo palikuonių |
| Augustas Frederikas, Sasekso hercogas | 1773 sausio 27 | 1843 balandžio 21 | turėjo palikuonių nuo žmonos Augustos Miurej |
| Adolfas Frederikas, Kembridžo hercogas | 1774 vasario 24 | 1850 liepos 8 | 1818 vedė Augustą Gesen; turėjo palikuonių |
| Marija, Glosterio ir Edinburgo hercogė | 1776 balandžio 25 | 1857 balandžio 30 | 1816 ištekėjo už Glosterio hercogo Viljamo; vaikų nėra |
| Sofija | 1777 lapkričio 3 | 1848 gegužės 27 | netekėjusi |
| Oktavijus | 1779 vasario 3 | 1783 gegužės 3 | |
| Alfredas | 1780 rugsėjo 22 | 1782 rugpjūčio 20 | |
| Amelija | 1783 rugpjūčio 7 | 1810 lapkričio 2 | netekėjusi |
Galerija redaguoti
-
Jurgis III jaunystėje -
Jurgio III žmona Šarlotė Meklenburg -
Jurgis III su šeima -
Apakęs Jurgis III paskutiniais gyvenimo metais
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jurgis IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 54 psl.
Nuorodos redaguoti
Jurgis III Hanoveriai
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jurgis II |
1760-1820 m. |
Po to: Jurgis IV |