Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Zabičiūnai
[[Vaizdas:|250px]]

Zabičiūnai
Koordinatės 55°39′40″š. pl. 25°47′28″r. ilg. / 55.661°š. pl. 25.791°r. ilg. / 55.661; 25.791 (Zabičiūnai)Koordinatės: 55°39′40″š. pl. 25°47′28″r. ilg. / 55.661°š. pl. 25.791°r. ilg. / 55.661; 25.791 (Zabičiūnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Antalieptės seniūnija
Gyventojų skaičius 53 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Zabičiū́nai
Kilmininkas: Zabičiū́nų
Naudininkas: Zabičiū́nams
Galininkas: Zabičiū́nus
Įnagininkas: Zabičiū́nais
Vietininkas: Zabičiū́nuose

Zabičiūnai – kaimas Zarasų rajono savivaldybės vakaruose, 4 km į pietvakarius nuo Antalieptės. Kaimo centre yra kapinaitės, apaugusios klevais, ievomis, alyvų krūmais. Išlikę keletas akmeninių paminklų, ant vieno iškalta data 1884 m. Paskutinis palaidojimas 1944 m. liepos men. sprogusio sviedinio skeveldros užmuštas Kostas Morozovas. Kapas prižiūrimas, yra betoninis paminklas.

2017 m. liepos 29 d.pašventintas kaimo paminklinis akmuo, tačiau jame klaidinantis įrašas. pirmą kartą kaimas paminėtas 1594 m., o ne 1667 m.

Pirtis Zabičiūnų pietiniame gale

IstorijaKeisti

Rašytiniuose šaltiniuose kaimas pirmą kartą paminėtas didikų Radvilų valdų aprašyme 1594 m. Bagdanavo pavadinimu. Nuo 1667 m. Vasaknų dvaro valdų inventoriuje greta pavadinimo Bagdanavas jau rašoma Zabičiūnai.

Tuomet priklausė Breslaujos apskrities pastalininkui Jurgiui Vladislovui Daumantui-Siesickiui. Nuo 1724 m. Vasaknų dvaro valdos, tarp jų ir Zabičiūnų kaimas atiteko grafui Ferdinantui Pliateriui, nuo 1828 m. giminystės keliu perėjo grafui Jonui Mykolui Tiškevičiui, kurio palikuonys šią vietovę turėjo iki 1915 m.

Carinės priespaudos metais, kai 18641914 m. buvo uždraustas lietuviškas raštas ir knyga, kaime veikė slaptos „daraktorinės“ mokyklos, spaudą atnešdavo knygnešiai Juozas Baranauskas, Tamošius Stankūnas, Petras Galinis ir kiti. 1918–1935 m. kaime veikė pradinė mokykla. Mokytojais dirbo Angelė Navadničėnaitė – Miškinienė, Vladas Triponis, Povilas Banaitis, Aleksas Gruodis, Izabelė Ignatavičiūtė.

Zabičiūniškiai aktyviai dalyvavo 1905 m. anticariniame bruzdėjime, už tai trys iš jų – Benediktas Ančius (32 m.), Jonas Nenėnas (22 m.) ir Kazys Urbanas (21 m.) – pateko į žandarų rankas. 1907 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos karo teismas juos pasmerkė mirties bausme pakariant, kuri buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Iš Sibiro į tėviškę 1918 m. grižo tik Kazys Urbanas, kiti du žuvo tremtyje.

19121915 m. kaimas išsiskirstė viensėdžiais. 1923 m. duomenimis, buvo 58 sodybos su 340 gyventojų. 19401951 m. nacistinės ir sovietinės okupacijos laikotarpiu kaimas prarado 58 gyventojus. 1949 m. gyventojai buvo suvaryti į kolūkį „Jaunoji gvardija“. Pirmąjį kolūkio pirmininką Antaną Pamakštį (1909–1950) nužudė Jono Abukausko „Audros“ būrio partizanai.

Iš Zabičiūnų kilę: kunigas Antanas Nenėnas (1862–1930), nuo 1927 m. – dekanas. Palaidotas Varnionių (Baltarusija) bažnyčios šventoriuje

Antanas Nevodničėnas (1888–1953), pirmasis 1919–1926 m. Zarasų apskrities viršininkas, vėliau Kėdainių, Utenos, Seinų apskričių viršininkas, nuo 1936 m. Ukmergės apygardos ligonių kasos direktorius. Palaidotas Ukmergėje.

Kazys Statulevičius (1903–1962), agronomas, politikas, 1936–1940 m. Lietuvos Seimo narys, 1940–1958 m. kalintas Komijoje ir Kazachstane. Palaidotas Palangoje.

GyventojaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Zabičiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 833 psl.
  3. Zabičiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 608 psl.

NuorodosKeisti