Vyžuonėlės
{{#if:280px
Gatvė Vyžuonėlėse. Kairėje – pieno supirkimo punktas
Vyžuonėlės
Vyžuonėlės
55°31′34″š. pl. 25°33′00″r. ilg. / 55.526°š. pl. 25.550°r. ilg. / 55.526; 25.550 (Vyžuonėlės)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Vyžuonų seniūnija
Gyventojų (2021) 90
Vikiteka Vyžuonėlės
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vyžuonė̃lės
Kilmininkas: Vyžuonė̃lių
Naudininkas: Vyžuonė̃lėms
Galininkas: Vyžuonėlès
Įnagininkas: Vyžuonė̃lėmis
Vietininkas: Vyžuonė̃lėse

Vyžuonėlės – kaimas Utenos rajono savivaldybėje, abipus kelio  118  KupiškisUtena  ir Vyžuonos upės, 4 km į šiaurės vakarus nuo Utenos. Veikia Vyžuonėlių kaimo bendruomenė.[2] Išlikę Vyžuonėlių dvaro rūmai, parkas, keletas kitų statinių: medinis, rusiškai ornamentuotas gyvenamasis pastatas, karietinė, tvartas, du kluonai, arklidė, kumetynas.

Vyžuonėlės dvarininkų obeliskas su datomis „1879“ ir „1885•1896“. Tolumoje – šiuolaikinė Vyžuonėlių gyvenvietė

Etimologija

redaguoti

Vyžuonėlių dvaras įsikūrė XIX a., atskyrus dalį Vyžuonų dvaro grafo Eduardo Čapskio žemės. Taigi, kaimo vardas – mažybinė Vyžuonų forma. Rusiškai kaimas dar vadintas Благодат.

Istorija

redaguoti

Vyžuonėlių dvaras įsikūrė XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dvaro grafo E. Čapskio žemės.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1987 m.[8]
112 158 82 90 105 102
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
96 104 100 90 - -


Žymūs žmonės

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Vyžuonėlių kaimo bendruomenė
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. VyžuonėlėsMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 819 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Vyžuonėlės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 593
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  13. Į Vyžuonėlės pakvies tradicinis pleneras