Vincentas Jakševičius
| Vincentas Jakševičius | |
|---|---|
| Gimė | 1873 m. |
| Mirė | 1936 m. (~63 metai) Kaišiadorys, Lietuva |
| Tėvas | Aleksandras Jakševičius |
| Motina | Marija Guzėnaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Juknevičiūtė-Jakševičienė |
| Vaikai | 8 vaikai |
| Veikla | skulptorius ir bažnyčių dekoratorius |
| Išsilavinimas | Peterburgo meno mokykla |
Vincentas Jakševičius (g. apie 1873 m. – 1936 m. liepos 19 d. Kaišiadoryse, Lietuvoje) – architektas, skulptorius, dailininkas.
Gimė amatininkų šeimoje Naujamiesčio apylinkėse. Tėvas Aleksandras Jakševičius buvo bažnyčių dekoratorius ir yra laikomas Jakševičių menininkų dinastijos pradininku. Spėjama, kad Vincentas šeimoje buvo vyriausias sūnus.
Būdamas paauglys su šeima persikėlė į Panevėžio miestą. 1897 m. spalio 12 d. vedė kilmingą Mariją Juchnevičiūtę[1], su ja susilaukė 8 vaikų, iš kurių užaugo tik keturi - Silvanas, Helena, Romanas ir Adomas.
Vincentas Jakševičius su tėvu skulptoriumi Aleksandru ir sūnumis skulptoriais, dailininkais Silvanu ir Adomu projektavo, įrenginėjo altorius Lietuvos bažnyčiose, lipdė šventųjų skulptūras, piešė altoriuose paveikslus, tapė bažnyčių sienas. Karjeros pradžioje dirbo kaip tėvo Aleksandro pagalbininkas, vėliau kartu su tėvu ir bei sūnumis Silvanu ir Adomu darbavosi Švėkšnoje, toliau - dirbdamas įvairiose bažnyčiose dirbo dažniausiai su sūnumis. Daug Jakševičių darbų yra Panevėžio, Kaišiadorių katedrose, Švėkšnos, Ukmergės, Balninkų, Gegužinės, Alantos, Joniškio,ir kitose Lietuvos bažnyčiose.
Paskutiniais gyvenimo metais Vincentas gyveno Kaišiadoryse, kapitono Gudyno (dabartinėje Gedimino) gatvės 16-ame name.[2] Mirė nuo širdies smūgio statydamas altorių Gegužinės bažnyčioje. Sveikata pakriko po netikėtos vyriausio sūnaus Silvano žūties prieš trejus metus. 1936 m. liepos 22 dieną palaidotas Kaišiadorių kapinėse.
Žymesni darbai redaguoti
- Dianos skulptūra, saulės laikrodis, vazos Švėkšnos parke (kartu su tėvu )[3]
- Švėkšnos bažnyčioje du šoniniai altoriai, skulptūros viduje ir šventoriuje.1905m.
- Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios altoriai, sakykla, 1928 m.
- Šv. Zitos draugijos narių antkapis, (Panevėžio senosios kapinės, 1933 m.).[4]
- Kaišiadorių bažnyčia, šoniniai altoriai, šventųjų skulptūros ir paveikslai, vyskupo sostas ir krėslai garbingiems svečiams, kiti elementai, 1929-1936 m.
- Panevėžio katedros centrinio altorius, skulptūros (su broliu Benjaminu Jakševičiumi).
- Gegužinės bažnyčios centrinis altorius, (1936 m., nebaigta). Darbus pabaigė sūnus Adomas.
Palikimas redaguoti
2016 m. liepos 19 d. Kaišiadorių kultūros centre vyko Violetos Astrauskienės fotografijų parodos ,,Skulptorių Jakševičių kūrybos palikimas”, skirtos Vincento Jakševičiaus 80-osioms mirties metinėms, atidarymas.[5]
Šaltiniai redaguoti
- J. Laurinavičius „Kaišiadorių krašto žmonės: 100 Biografijų“. Kaišiadorys. 2002.
Nuorodos redaguoti
|
Šis straipsnis apie menininką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |