Vilniaus universiteto Biochemijos institutas

 Information icon4.svg  Šio straipsnio ar straipsnio dalies turinys tikriausiai pagrįstas tik jo objekto pateikta informacija.
Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į antrinius šaltinius
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institutas
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.jpg
Įkurtas1967 m. sausio 1 d.
DirektoriusKastis Krikštopaitis
VietaSaulėtekio al. 7, Vilnius, Lietuva
Svetainėwww.bchi.vu.lt

Koordinatės: 54°43′20″š. pl. 25°19′36″r. ilg. / 54.72236°š. pl. 25.326798°r. ilg. / 54.72236; 25.326798 Vilniaus universiteto Biochemijos institutas – mokslinių tyrimų institucija, vidinis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro padalinys. Svarbiausios mokslinės veiklos kryptys: biologinių darinių struktūros, funkcionavimo ir taikymo tyrimai bei signalinių kelių ir epigenetinio reguliavimo tyrimai navikinėse ir kamieninėse ląstelėse, t. p. atliekama įvairių bioorganinių junginių sintezė ir tyrimai.

IstorijaKeisti

Institutas įsteigtas 1967 m. sausio 1 d. LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu, priimtu 1966 m. lapkričio 23 d. Pirmosios mokslinių tyrimų kryptys buvo: fermentų struktūros ir modeliavimo tyrimai; mutageninių mikroorganizmų, skirtų fermentų bei gyvulininkystei naudingos biomasės gamybai, kūrimas citotoksinių medžiagų sintezė ir panaudojimo tyrimai; baltymų ir aminorūgščių gamyba iš maistinių ir techninių žaliavų atliekų bei tyrimai. Veiklą institutas pradėjo Chemijos ir cheminės technologijos instituto rūmuose A. Goštauto g. 9. 1980 m. institutas buvo perkeltas į naujas patalpas adresu Mokslininkų g. 12.

Nuo 1967 m. institute buvo atliekami priešnavikinių, priešleukeminių, chemosteriliantinių ir mutageninių savybių turinčių preparatų tyrimai. Institute susintetinti junginiai (lofenalis, heksafosfamidas, pafencilas, fenalonas) tuo metu buvo patvirtinti onkologinių susirgimų gydymui, šių junginių gamybos linijos įdiegtos Lietuvos chemijos ir farmacijos pramonėje. Taip pat nagrinėta ląstelės branduolio struktūra, genų veikla ir imunologija. XX a. devintojo dešimtmečio viduryje pradėjo vystytis fermentinės katalizės pagrindu veikiančių biosensorių kūrimas ir taikymai (sukurta bei aprašyta per 30 įvairių biosensorių). Sukurti gliukozės biosensoriai buvo panaudoti gliukozės analizatoriuose „Eksan-G“, kurių gamyba pradėta 1986 m. Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla|Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykloje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) nutarimu institutui suteiktas Valstybinio mokslo instituto statusas, patvirtintos pagrindinės veiklos kryptys. 1992 m. LRV patvirtino instituto pirmąjį statutą.

1997 m. kovo 28 d. įregistruota Valstybės biudžetinė įstaiga „Biochemijos institutas“, bei 1998 m. LRV nutarimu buvo patvirtintos naujos instituto mokslinių tyrimų kryptys.

2010 m. spalio 1 d. LRV nutarimu institutas prijungtas prie Vilniaus universiteto kamieninio akademinio padalinio teisėmis. 2016 m. lapkričio 14 d. institutas buvo reorganizuotas ir apjungiant tris VU kamieninius akademinius padalinius įsteigtas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras. [1]

StruktūraKeisti

  • Bioanalizės skyrius (vedėjas – dr. Marius Dagys);
  • Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyrius (vedėjas – dr. Gintaras Valinčius);
  • Biologinių modelių skyrius (vedėja – dr. Virginija Bukelskienė);
  • Ksenobiotikų biochemijos skyrius (vedėjas – habil. dr. Narimantas Čėnas);
  • Ląstelės molekulinės biologijos skyrius (vedėja – prof. Rūta Navakauskienė);
  • Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyrius (vedėjas – prof. Rolandas Meškys);
  • Proteomikos centras (vedėjas – dr. Mindaugas Valius);
  • Bioorganinių junginių chemijos laboratorija (vedėja – dr. Regina Jančienė).

Bendra informacijaKeisti

Institute dirba daugiau kaip 80 aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojų ir tyrėjų. Institute atliekami biochemijos, molekulinės biologijos, biofizikos, chemijos mokslo krypčių moksliniai tyrimai bei eksperimentinės plėtros darbai, nagrinėjantys baltymų ir jų sistemų struktūros, funkcionavimo, praktinio pritaikymo klausimus, genų struktūros, raiškos bei ląstelių signalinių ir reguliavimo sistemų veikimą, taip pat atliekama įvairių bioorganinių junginių sintezė.

Biochemijos institute vyksta doktorantūros studijos (studijuoja 30 doktorantų), I ir II pakopo studentai ruošia baigiamuosius darbus, atlieka praktikas bei vykdo tyrimus.

Mokslininkai ir tyrėjai aktyviai dalyvauja tarptautinėse ir Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programose, atlieka mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, programų ir kitas ekspertizes, teikia konsultacijas įvairiais mokslo ir studijų klausimais. Instituto mokslininkai palaiko glaudžius mokslinius bei dalykinius ryšius su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, atskirais mokslininkais, dalyvauja edukacinėje veikloje, rengia vadovėlius ir studijų programas. Instituto mokslinės grupės bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio chemijos bei biotechnologijos pramonės įmonėmis, atlieka įvairius užsakomuosius mokslinius tyrimus.[2]

VadovaiKeisti

Vardas ir pavardė Nuo Iki
Liuda Rasteikienė 1967 m. sausio 1 d. 1985 m. gruodžio 2 d.
Juozas Kulys 1985 m. gruodžio 2 d. 1992 m. kovo 26 d.
Valdemaras Razumas 1992 m. kovo 26 d. 2004 m. gegužės 4 d.
Valdas Laurinavičius 2004 m. gegužės 5 d. 2014 m. gegužės 5 d.
Kastis Krikštopaitis 2014 m. gegužės 6 d.

Žymiausi mokslininkaiKeisti

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti