Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Sofija Kanopkaitė
LKMA Akademikai Kanopkaite.jpg
Gimė: 1926 m. kovo 3 d. (93 metai)
Alionyse, Širvintų valsčius
Veikla: Lietuvos biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

Sofija Kanopkaitė (g. 1926 m. kovo 3 d. Alionyse, Širvintų valsčius) – Lietuvos biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

Turinys

BiografijaKeisti

1952 m. baigė Vilniaus universitetą. 1968 m. biologijos mokslų daktarė. 1976 m. Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė. Nuo 2000 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikė.

19571959 m. dirbo Biologijos institute, 1959–1967 m. – Botanikos institute, 1963–1967 m. Mikroorganizmų biochemijos sektoriaus vadovė, 1967–1990 m. – Biochemijos institute, 1967–1980 m. Mikroorganizmų biochemijos sektoriaus, 1980–1986 m. to paties pavadinimo laboratorijos vadovė, 1990–1993 m. – Imunologijos institute, nuo 1974 m. profesorė. 19721992 m. ir 19942000 m. Lietuvos biochemikų draugijos pirmininkė.

Mokslinė veiklaKeisti

Pirmoji molekulinės vitaminologijos specialistė Lietuvoje. Svarbiausi darbai – vitaminų kofermentų biosintezė ir cheminė sintezė, funkcijos, veikimo mechanizmas, jų santykis ir svarba nukleorūgštims, baltymams ir biopolimerų metilinimui ląstelėse. Paskelbė apie 300 mokslinių darbų, 3 išradimų autorė, su kitais.[1]

BibliografijaKeisti

  • Kobalaminai, 1978 m., rusų k.
  • Eksperimentinė vitaminologija, su kitais, 1979 m., rusų k.
  • Kai ląstelė suserga, su kitais, 1980 m.
  • Metalų jonai biologinėse sistemose, su kitais, 1980 m., anglų k.
  • Pašarinių priedų žinynas, su kitais, 1990 m., rusų k.
  • Biocheminiai ir medicininiai kobalaminų (B a grupės vitaminų) aspektai, su kitais, 1990 m., rusų k.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Sofija Kanopkaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 337 psl.