Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla

Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla – elektroninių skaičiavimo mašinų, jų išorinių įrenginių gamykla, veikusi Vilniuje nuo 1957 m. 1966 m. tapo gamybinio susivienijimo „SIGMA“ dalimi, sunyko po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Prie gamyklos veikė „Elektronikos“ futbolo komanda.

Istorija

1954 m. TSRS Ministrų Tarybos nutarimu buvo nuspręsta įkurti Vilniaus kasos aparatų gamyklą, kurios statyba prasidėjo 1956 m.^[1] Metų pabaigoje iškilo laikinas gamyklos kontoros pastatas, o pirmieji cechai – 1957 m. 1957 m. pasirodė pirmieji kasos aparatai, tačiau jau 1959 m. gamyklos profilis pasikeitė ir nuo tol vadinta Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla, įkurtas Skaičiavimo mašinų specialus konstravimo biuras (SM SKB), skirtas šiems įrenginiams kurti ir projektuoti^[1]^[2]. Tais pačiais metais pagaminta pirmoji išorinių 80 stulpelių perfokortų įrenginių serija: perforatorius PI 80-1, perfokortų skaitytuvas PS 80 ir reproduktorius PR 80-2. Kitais metais – analogiška 45 stulpelių perfokortų įrenginių (PI 45. PI 45U, PR 45) serija. Tais pačiais 1961 m. pradėta gaminti pirmoji ESM – Maskvoje sukurta EV80-3M (IBM 604 kopija)^[2]. 1962 m. SKB sukūrė pirmąją lietuvišką ESM – elektroninį atsitiktinių procesų analizatorių EASP-S, kuris buvo gaminamas 1964–1967 m. 1963 m. sukurtas pirmas Lietuvoje antros kartos (tranzistorinis) kompiuteris EVP80-2 „Rūta“, kurio procesorius galėjo atlikti 2500 operacijų per sekundę.

1978–1984 m. gamintas minikompiuteris M5100.

1966 m. birželio 18 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla apdovanota Darbo raudonosios vėliavos ordinu.^[1] Tais pačiais metais įkurtas skaičiavimo technikos gamybinis susivienijimas „SIGMA“, kuris apjungė Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą, Vilniaus elektros skaitiklių gamyklą, Pabradės skaičiavimo technikos gamyklą „Modulis“, Telšių skaičiavimo mašinų gamyklą, Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamyklą ir Panevėžio tiksliosios mechanikos gamyklą.

1968 m. sukurtas skaičiavimo kompleksas „Rūta-110“, kurio serijinė gamyba pradėta 1969 m. Šiam kompleksui SKB sukūrė originalų optinį ranka rašyto ir spausdinto teksto nuskaitymo įrenginį „Rūta-701“.

1970 m. balandžio 16 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Vilniaus darbo raudonosios vėliavos ordino skaičiavimo mašinų gamyklai suteiktas Vladimiro Lenino vardas. Nuo to laiko gamyklos pilnas oficialus pavadinimas buvo Vilniaus darbo raudonosios vėliavos ordino Vladimiro Lenino skaičiavimo mašinų gamykla.^[1]

Aštunto dešimtmečio pradžioje pradėti kurti trečios kartos kompiuteriai (minikompiuteriai; tranzistorius ir lempas keičia integriniai grandynai). 1973 m. pasirodo skaičiavimo kompleksas M5000, 1975 m. – patobulintas M5010, 1978 m. – M5100.

Devintasis dešimtmetis (aštuoniasdešimtieji metai) nukreiptas tirti ir atgaminti tarybinėje elementų bazėje populiarius kompanijos Digital Equipment Corporation (DEC) kompiuterius PDP-11.

1986 m. pradėtas gaminti amerikiečių kompanijos DEC sekančios kartos minikompiuterio VAX-11/730 klonas SM1700^[2], skirtas bendriems bei inžineriniams skaičiavimams ir CAD.

Gamykla, kartu su kitomis gamybinio susivienijimo gamyklomis, sunyko atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Produktai

Dalis produkcijos, pvz., kai kurie perforatoriai ar magnetinių diskų atminties įrenginiai gaminti kitose susivienijimo „Sigma“ gamyklose: Telšių skaičiavimo mašinų gamykloje, Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykloje.

Kasos aparatai

Modelis	Gaminimo m.	Vnt.	Pastabos
KO	1957–1959	300	Gamyba nutraukta dėl gamyklos orientavimosi į skaičiavimo mašinas
KA	1958–1959	151	Gamyba nutraukta dėl gamyklos orientavimosi į skaičiavimo mašinas

Perforatoriai

Modelis	Gaminimo m.	Vnt.	Pastabos
PI80-1	1960–1971	6559	Rezultatų perforatorius (rezultatų išvedimui tabuliatoriumi)
PI45	1961–1971	6559
PI80-M	1964–1969	725
PS80	1960–1973	680	Skaitymo perforatoriai (nuskaito pieštuku sužymėtas perfokortas ir išmuša skyles)
PS45	1962–1968	680
PR80-2	1959–1968	1811	Reproduktoriai (perfokortų masyvų kopijavimui)
PR45	1961–1968	1811
PR80-U	1967–1968	3239
PR45-U	1968–1968	3239
PR80-3N	1974–1977	1235
PR45-3	1974–1977	1235
PEM80	1967–1973	3562	Elektroninių skaičiavimo mašinų perforatorius
RPM80-2M	1961–1967	358	Perfokortų parinkimo ir išdėstymo mašinos (kolatoriai) Dirbo su 80 ir 45 stulpelių perfokortomis
RPM80-2MS	1966–1974	910
BLP-1	1964–1970	127	Duomenų iš perfojuostų perrašymo į perfokortas įrenginiai
BLP-2	1970–1971	40	Duomenų iš perfojuostų perrašymo į perfokortas įrenginiai
RM80	1968–1973	205	Dešifravimo mašinos (ant tos pačios perfokortos išspausdina joje užkoduotą informaciją)
ES7010	1971–????		Išvedimo ant perfokortų įrenginys
ES7018	1979–????		Išvedimo ant perfokortų įrenginys

Kompiuteriai

Modelis	Gaminimo m.	Vnt.	Pastabos
EV80-3M	1960–1965	414	Sukurtas Maskvoje, VSMG tik surinkinėtas
EASP-S	1964–1967	414	Pirmoji lietuviška ESM; atsitiktinių procesų analizatorius
EVP80-2 „Rūta“	1964–1974	702	Suprojektuotas 1963 m., pirmas lietuviškas tranzistorinis kompiuteris
ATE80-1	1964–1970	135	Sukurtas Maskvoje, VSMG tik surinkinėtas
Rūta-110	1969–1972	37
M5000	1973–1979
M5010	1975–1981
M5100	1978–1984
SM 1600	1982–1988		Vienas iš procesorių – PDP-11/34 kopija
SM 1700	1986–1990		VAX-11/730 kopija

Kita

Modelis	Gaminimo m.	Vnt.	Pastabos
Rūta-701	1969–1972	37	Spausdinto ir ranka rašyto teksto nuskaitymo įrenginys; komplekso „Rūta-110“ dalis
Rūta-711	1973	2	Eksperimentinis spausdinto ir ranka rašyto teksto nuskaitymo įrenginys
R401			Magnetinių diskų atminties įrenginys (R401 – pirmasis)
R412
R414M
R421
SM5408	1982–????
SM5514

Taip pat skaitykite

Valstybinis informacinės technologijos institutas

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 V. Bagočiūnas. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Vilnius: „Mintis“, 1973. – 147 p.:iliustr.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 Telksnys, L.; Zilinskas, A. (1999). „Computers in Lithuania“. IEEE Annals of the History of Computing. 21 (3): 31–37. doi:10.1109/85.778980. ISSN 1058-6180.

[bagociunas-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 V. Bagočiūnas. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Vilnius: „Mintis“, 1973. – 147 p.:iliustr.

[ieee-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 Telksnys, L.; Zilinskas, A. (1999). „Computers in Lithuania“. IEEE Annals of the History of Computing. 21 (3): 31–37. doi:10.1109/85.778980. ISSN 1058-6180.

[1]

[2]