Atverti pagrindinį meniu
Skaičiavimo kompleksas „Rūta-110“

Rūta-110 – pirmasis lietuviškas tranzistorinis skaičiavimo kompleksas (antros kartos kompiuteris), 19691972 m. gamintas Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje.

IstorijaKeisti

Suprojektuotas 1968 m. [1] Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro, projekto vadovas – A. Nemeikšis[2]. Buvo skirtas ekonominės ir valdymo informacijos apdorojimui. Iš viso surinkti 37 vnt.

Projektuojant kompleksą buvo sukurti pirmieji Lietuvoje magnetinių diskų kaupikliai R401 ir spausdinto bei ranka rašyto teksto nuskaitymo įrenginiai „Rūta-701“.

„Rūta-110“ galima pamatyti Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje

KompleksasKeisti

Skaičiavimo mašinoje „Rūta-110“ vienu metu galėjo būti vykdoma iki trijų programų. Buvo naudojami lygiagretūs skaičiavimai, taip pat lygiagrečiai buvo užtikrintas procesoriaus ryšys su išoriniais įrenginiais. [2][3]

Kompleksui pagaminti buvo sunaudojama 410 km laidų bei virš 16 000 tranzistorių ir diodų[2].

Pagrindinė įrangaKeisti

Šios skaičiavimo mašinos pagrindinį kompleksą sudarė[4][2]:

Komponentas Aprašymas
Procesorius
„Rūta-111“ (R111)
Atliko skaičiavimus ir kitų įrenginių valdymą. Operatyviosios atminties talpa – 16 000 simbolių, žodžio ilgis – 8 bitai, greitis – 5 000–9 000 operacijų per sekundę. Skaičių vaizdavimui buvo naudojami fiksuotojo kablelio išraiškos sistema. Vienu metu galėjo spręsti 3 programas.
Perfojuostų įrenginys R503A Įvesties ir išvesties įrenginys. Dirbo su penkių ir septynių kanalų perfojuostomis. Įvedimo greitis – 1000 eilučių per sekundę, išvedimo – 80.
Perforatorius R601 Standartinių perfokortų įvesties ir išvesties įrenginys.
Spausdintuvas
ACPU 128-2M
400 eilučių per minutę greičiu spausdino raidinę skaitmeninę informaciją ant 420 mm pločio popieriaus juostos.
Centrinis valdymo pultas R201 Specialia pulto rašomaja mašinėle operatorius vadovavo komplekso darbui: įvesdavo arba išvesdavo nedidelius informacijos kiekius.
2 atminties įrenginiai R401 Keičiami magnetinių diskų atminties įrenginiai, kiekvieną iš jų sudarė penki feromagnetiku padengti diskai. Vieno tokio paketo talpa – 1,3 mln. simbolių, informacijos išrinkimo greitis – 200 ms. Suteikė galimybę greitai ir paprastai keistis informacija tarp atskirų ESM (diskų talpa atitiko ~20 000 perfokortų).

Pagalbinė įrangaKeisti

Taip pat į komplektą galėjo įeiti:

Komponentas Aprašymas
Duomenų rinkimo įrenginiai R901 Skirti informacijai iš įvairių vietų surinkti, turėjo klaviatūrą, galėjo nuskaityti perfokortas, specialius žetonus. Komplekse galėjo būti iki 228 tokių įrenginių, sugrupuotų po 12.
Duomenų komutatorius–registratorius R902 Skirtas 12-os R901 įrenginių grupės aptarnavimui. R902 paskirtis – perduodanti informaciją į skaičiavimo centrą; taip pat galėjo ją išvesti į perfojuostą. Didžiausias atstumas tarp R901 ir R902 įrenginių – 700 m.
Duomenų surinkimo ir išdavimo įrenginys R801 Palaikė ryšį tarp įvairių išorinių įrenginių, priimdavo ir perduodavo informacija iš 19-os (daugiausiai) R902 įrenginių. Didžiausias veikimo nuotolis tarp R801 ir R902 – 5 km.
Telegrafas RFT Veikdavo įvairiose vadovaujančio personalo vietose, priimdavo ir pateikdavo rezultatus, t. y. atlikdavo informavimo vaidmenį. R801 palaikydavo iki 30 telegrafų.
R903 Perduodavo informaciją bendrosios paskirties telefono kanalais (priimdavo telegrafai RFT).
Atminties įrenginys R401 Sudarė išorinę komplekso atmintį, galėjo veikti iki 8 papildomų įrenginių, praplėsdami bendrą atmintį iki 13 mln. simbolių.
Magnetinės juostos atminties įrenginys R302 Sudarė išorinę komplekso atmintį. Galėjo praplėsti bendrą atmintį iki 24 mln. simbolių. Informacijos išrinkimo greitis – kelios dešimtys sekundžių.
Perforatorius R601 Antras analogiškas įrenginys, kaip ir pagrindinėje sudėtyje, skirtas informacijos įvesties paspartinimui.
Skaitantis įrenginys
Rūta-701
Skirtas nuskaityti spausdintus ir ranka rašytus tekstus. Nuskaitytus duomenis perduodavo skaičiavimo kompleksui arba perrašydavo ant perofkortų/perfojuostų.

ApdovanojimaiKeisti

  • Kompleksas apdovanotas SSRS LŪPP I-ojo laipsnio diplomu, 1 aukso, 3 sidabro ir 17 bronzos medalių.
  • 1970 m. už šios ESM projektą E. Bičiūnui, V. Blodžiūnui, B. Borisai, A. Čuplinskui, A. Drąsučiui, J. Kamičaičiui, J. Linčiauskui, A. Nemeikšiui, V. Paurai, V. Ramanauskui ir M. Stulpinui paskirta LSSR respublikinė mokslo ir technikos premija. [1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Mokslas Lietuvoje. Technologijos mokslai. Skaičiavimo technika ir programavimas. Rūta-110. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 692 psl.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 V. Bagočiūnas. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Vilnius: „Mintis“, 1973. – 147 p.:iliustr.
  3. Воспоминания „Криптография и свобода. 4 факультет. Глава 6. Экзамены. Часть 1“
  4. Разработка и внедрение комплекса электронных вычислительных машин «Рута-110». М., 1969.