M5000

M5000 (t. p. M-5010, M 5100) buvo trečios kartos perforacinių skaičiavimo kompleksų (minikompiuterių) serija, 1973–1984 m. gaminta Vilniaus skaičiavimo gamykloje^[1]. Tai pirmieji lietuviški minikompiuteriai. Buvo išleisti trys modeliai: M5000, M5010 ir M5100. Suprojektavo Skaičiavimo mašinų specialusis konstravimo biuras.

Kompleksai redaguoti

M5000 redaguoti

Skaičiavimo kompleksas M5000 užėmė 40 m² plotą ir svėrė 2,4 t.

Kompleksas gamintas 1973–1979 m. Buvo skirtas ekonominės informacijos matematiniam ir loginiam apdorojimui^[2], įvairiems uždaviniams komercinėse, statybos, transporto, inžinerinės ir kitose įmonėse spręsti^[3]. Komplekso greitis – 14 000 operacijų per sekundę, RAM dydis – 16 arba 32 kB^[4] (kreipties laikas ne didesnis, kaip 2,5 μs). Operavo kintamo dydžio fiksuotojo kablelio skaičiais. Kompleksas užėmė 40 m² plotą, svėrė 2 400 kg, galia – 7,5 kW^[3].

Perforacinį skaičiavimo kompleksą M5000 sudarė^[3]:

Procesorius R121;
Valdymo pultas R210;
Perforatorius R630;
Perfokortų įvesties įrenginys R640;
Perfojuostų įvesties ir išvesties įrenginys R510;
Magnetinių diskų atminties įrenginys R412;
Spausdintuvas ACPU 128-2M arba 3M;

Prie komplekso tiesiogiai galėjo būti prijungta iš viso 16 įvesties ir išvesties įrenginių.

M5010 redaguoti

Kompleksas gamintas 1975–1981 m. Greitis – 14 000 operacijų per sekundę, RAM dydis – 32 kB^[4]. Be R412, turėjo R421 magnetinių dvipusių diskų įrenginį.

M5100 redaguoti

Kompleksas gamintas 1978–1984 m. Greitis – 33 000 operacijų per sekundę, RAM dydis – 64 kB^[4].

Šaltiniai redaguoti

↑ Knygutė „Lietuvos gamybinis susivienijimas „SIGMA“. Skaičiavimo technikos ir informatikos mokslinio tyrimo institutas STIMTI“. Red. L. Radčenko, 1990.
↑ V. Bagočiūnas. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Vilnius: „Mintis“, 1973. – 147 p.:iliustr.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 Производственно-техническое объединение вычислительной техники "Сигма". Вилнюс: Экспериментальное художественно-конструкторское бюро, 1974.
↑ ^4,0 ^4,1 ^4,2 Laimutis Telksnys, Antanas Zilinskas, Computers in Lithuania, IEEE Annals of the History of Computing 21, 31-37, (1999). DOI:10.1109/85.778980

[1] Knygutė „Lietuvos gamybinis susivienijimas „SIGMA“. Skaičiavimo technikos ir informatikos mokslinio tyrimo institutas STIMTI“. Red. L. Radčenko, 1990.

[vsmg-2] V. Bagočiūnas. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Vilnius: „Mintis“, 1973. – 147 p.:iliustr.

[sigma-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 Производственно-техническое объединение вычислительной техники "Сигма". Вилнюс: Экспериментальное художественно-конструкторское бюро, 1974.

[ieee-4] 4,0 ^4,1 ^4,2 Laimutis Telksnys, Antanas Zilinskas, Computers in Lithuania, IEEE Annals of the History of Computing 21, 31-37, (1999). DOI:10.1109/85.778980

[1]

[2]

[3]

[4]