Darbo raudonosios vėliavos ordinas

Darbo raudonosios vėliavos ordinas
Darbo raudonosios vėliavos ordino juostelė
Valstybė TSRS vėliava TSRS
Būklė nebeapdovanojama
Aprašas Ordinas pagamintas iš sidabro. Bendras svoris - 36,5±1,75 g (sidabro - 33.218±0,385 g).Ordino aukštis - 44 mm, plotis - 37 mm.

Statistika
Įsteigtas 1928 m. rugsėjo 7 d.
Paskutinis apdovanojimas 1991 m. gruodžio 21 d.
Iš viso apdovanota 1 224 590
Vyresnumo tvarka
Vyresnis  Raudonosios vėliavos ordinas
Jaunesnis  Tautų draugystės ordinas

Darbo raudonosios vėliavos ordinas (rus. Орден Трудового Красного Знамени) – antrasis pagal amžių ir vienas svarbesnių TSRS valstybinių apdovanojimų, įsteigtas 1928 m. rugsėjo 7 d. bendru Centrinio Vykdomojo komiteto ir TSRS Liaudies komisarų tarybos nutarimu (1980 m. kovo 28 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino naują ordino statuto redakciją).

Ordino eskizo autorius – dailininkas V.Kuprijanovas, o 1935 m. pavyzdžio ordino autorius – Leningrado Monetų rūmų medalininkas V.Goleneckis.

Ordino statutas redaguoti

Statute numatyta, kad Darbo raudonosios vėliavos ordinu apdovanojami:

  • TSRS piliečiai
  • įmonės, įstaigos, organizacijos, sąjunginės ir autonominės respublikos, kraštai ir sritys, autonominės sritys ir apygardos, rajonai, miestai ir kitos gyvenvietės
  • užsienio šalių piliečiai, įstaigos ir organizacijos, gyvenvietės.

Ordinu apdovanojama už:

  • „didelius pasiekimus plėtojant pramonę, žemės ūkį, transportą, statybą ir kitas liaudies ūkio sritis
  • gamybos intensyvinimą, aukštą darbo našumą, produkcijos kokybės gerinimą, naujų technologijų kūrimą ir diegimą
  • aukštus darbo rezultatus, socialistinių įsipareigojimų vykdymą ir viršijimą
  • žemės ūkio kultūrų derlingumo bei gyvulininkystės produktyvumo didinimą
  • didelius pasiekimus moksle ir technikoje, inovacijų diegimą į liaudies ūkį, išradimus ir ekonominę reikšmę turinčius racionalizacinius pasiūlymus
  • didelius pasiekimus didinat šalies gynybinę galią
  • vaisingą kultūrinę, meninę ir litaratūrinę veiklą
  • didelius pasiekimus mokant ir komunistiškai auklėjant augančiąją kartą, aukštos kvalifikacijos kadrų rengimą, sveikatos apsaugos, prekybos, visuomeninio maitinimo, komunalinio ūkio ir buitinio gyventojų aptarnnavimo, kūno kultūros ir sporto vystymą

aktyvią visuomeninę veiklą, valstybingumo ir socialistinės teisėtvarkos stiprinimą

  • nuopelnus vystant ekonominius, mokslinius-techninius ir kultūrinius ryšius tarp TSRS ir užsienio valstybių“.

Statute numatyta, kad šis ordinas tvirtinamas kairėje krūtinės pusėje, jo vieta – po Raudonosios vėliavos ordino.

Ordino aprašymas redaguoti

 

Darbo raudonosios vėliavos ordino ženklas – tai plazdanti raudona vėliava, padengta rubino raudonumo spalvos emale su užrašu „СССР“ (TSRS), kurios apačioje- dantytas ratas, kurio ratlankyje užrašyta „Пролетарии всех стран, соединяйтесь!“ (Visų šalių proletarai, vienykitės!). Ratlankis ir užrašas oksiduoti, užrašas vėliavoje, jos kotas ir kontūras – paauksuoti.

 
Ordino reversas

Dantyto rato viduryje pritvirtintas paauksuotas ąžuolo lapų vainikas, apačioje perrištas dviem juostelėmis. Vainiko centre pavaiduota hidroelektrinės užtvanka, geležinkelis per ją bei upė. Jų fone pritvirtintas paauksuotas pjautuvas ir kūjis. Vaizdas vainiko viduje oksiduotas, upė – padengta mėlyna emale. Fonas tarp ratlankio ir vainiko padengtas balta emale. Ordino apačioje – dvi eilės javų vainikų. Vainikas ir apatinė dantyto rato dalis perrišta aukso spalvos juosta, ant kurios raudona emale padengta penkiakampė žvaigždė paauksuotu kontūru.

Ordinas pagamintas iš sidabro. Bendras ordino svoris – 36,5±1,75 g (sidabro – 33.218±0,385 g).


Ordino aukštis – 44 mm, plotis – 37 mm.

Ordinas žiedeliu sujungtas su muaro juosta aptraukta penkiakampe kaladėle. Juosta – tamsiai žydros spalvos 24 mm pločio juosta, pakraščiuose – 3,5 mm pločio mėlynos juostelės.


Apdovanotieji ordinu redaguoti

Pirmąjį ordiną gavo TSRS karinių oro pajėgų mechanikai V.Fedotovas, A.Šelaginas ir M.Kviatkovskis už aktyvų dalyvavimą gelbėjant sudužusio dirižablio „Italija“ įgulą Šiaurės poliuje.

Pirmasis kolektyvas, gavęs šį apdovanojimą – Leningrado gamykla „Raudonasis putilovietis“ (vėliau – S.Kirovo) vardo gamykla.

Iki karo buvo virš 8 tūkstančių apdovanojimų šiuo ordinu, karo laikotarpiu apdovanota 21500 užnugaryje dirbusių žmonių. Vėliau šiuo ordinu buvo masiškai apdovanojamos gamyklos, teatrai, aukštosios mokyklos, laikraščių redakcijos, sportininkai, menininkai, partiniai darbuotojai ir kt. Michailas Gorbačiovas šiuo ordinu apdovanotas būdamas šešiolikos metų už darbą kolūkyje.

Trys asmenys šiuo ordinu apdovanoti šešis kartus, septyniolika asmenų – penkiskart, 38 asmenys – keturis kartus (tarp jų ir Aleksandras Drobnys). Jurijus Andropovas ir Viktoras Čebrikovas turėjo keturis šiuos ordinus, Borisas Jelcinas – du.

Paskutinis toks ordinas įteiktas 1991 m. gruodžio 21 d. Jį gavo Rusijos teatro meno akademijos katedros vedėjas Joachimas Šarojevas už nuopelnus vystant tarybinį muzikinį ir estrados meną.[1]

Iš viso įteikta 1 224 590 Darbo raudonosios vėliavos ordinų.

Lietuvoje Darbo raudosios vėliavos ordinu buvo apdovanotas Vilniaus universitetas, Lietuvos žemės ūkio akademija, Joniškėlio I.Mičiurino tarybinis ūkis-technikumas, dainininkas Kipras Petrauskas, Motiejus Šumauskas ir Juozas Maniušis, ekonomistas Ksaveras Kairys, fizikas Henrikas Horodničius, Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, medikas Juozas Kupčinskas, Juozas Markulis, Rimantas Karazija, fizikas Aleksandras Lebedevas, technologas Leonas Benešiūnas, Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla, Raseinių kaimo profesinė technikos mokykla Nr. 10, Šilutės melioracijos statybos valdyba, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Kauno vilnos gamybinis susivienijimas „Drobė“, Akmenės cemento gamykla ir kt.

Šaltiniai redaguoti

  1. „Орден ТРУДОВОГО КРАСНОГО ЗНАМЕНИ - 1“. mondvor.narod.ru. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2016-06-15.