Vilniaus lietuvių susivienijimas Rūta
Vilniaus lietuvių susivienijimas „Rūta“ – 1909–1914 m. Vilniuje veikusi lietuvių kultūros draugija. Įkurta Mykolo Sleževičiaus iniciatyva, ji jungė apie du šimtus narių.
Organizacijos tikslas – šviesti ir kultūriškai ugdyti tiek tuometiniame Vilniaus gubernijos centre Vilniuje, tiek ir jo apylinkėse gyvenančius lietuvius. Rengdavo paskaitas, koncertus, teatro spektaklius, poilsio vakarus. Į draugijos chorą susibūrė apie 50 dainininkų, repertuarą sudarė daugiausiai lietuvių kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Miko Petrausko, Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus ir Juozo Naujalio kūriniai. 1914 m. buvo įdainuota ir išleista plokštelė. Choro vadovai: J.Kučinskas, V.Lopata, P.Marcinkevičius, K.Diržys, P.Adomavičius. Veikė vokalinis ansamlis ir orkestras – abiem vadovavo. J.Kučinskas.[1] Populiarūs buvo draugijos organizuojami vakarai – vien tik 1910 m. jų buvo surengta 89, iš kurių 17 su vaidinimais.[2]
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui draugijos veikla nutrūko.
Taip pat skaitykite redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vilniaus lietuvių susivienijimas Rūta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. – 576 psl.
- ↑ Alma Lapinskienė. Vilnius „Ryto“ aušroje: istorinė, kultūrinė retrospekcija