Rūta (draugija)

Vilniaus lietuvių kultūros draugija „Rūta“ veikė 19091914 m. Vilniuje, Gedimino prospekto 22 name. Mykolo Sleževičiaus iniciatyva įkurta draugija vienijo beveik 200 narių.

IstorijaKeisti

„Rūtos“ draugija turėjo tikslą jungti ir kultūriškai šviesti Vilniuje ir Vilniaus krašte gyvenančius lietuvius. Draugija rengė vaidinimus, koncertus, paskaitas, minėjimus, padėjo provincijos teatro mėgėjų trupėms. Buvo išsinuomojusi patalpas su sale, klubu, įsteigė biblioteką. Buvusiose „Rūtos“ patalpose šiuo metu įsikūręs Valstybinis Vilniaus mažasis teatras. Draugijos chorui priklausė apie 50 narių. Choro repertuarą sudarė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio, Miko Petrausko, Stasio Šimkaus ir kt. kūriniai. 1913 m. „Rūtos“ draugijos choras su simfoniniu orkestru atliko M. K. Čiurlionio kantatą „De profundis“. 1914 m. choras įdainavo 20 šių kompozitorių dainų į plokšteles.

„Rūtos“ draugija turėjo vokalinį, instrumentinį ansamblius, šokių, vaidintojų būrelius. Vaidintojų būrelis pastatė Antano Macijausko „Užburtą kunigaikštį“, Karvatovos „Katriutę“, Žemaitės „Mūsų gerąjį“. 1910 m. vaidintojai suorganizavo Vilniaus artistų mėgėjų būrelį, kuris priklausė „Rūtai“, bet veikė savarankiškai. 1910 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus vaidintojai sudarė Vilniaus lietuvių artistų sąjungą. Jos iniciatyva šeštadieniais rengdavo spektaklių premjeras, sekmadieniais jas kartodavo pigesnėmis bilieto kainomis darbininkams, trečiadieniais vykdavo uždari draugijos narių vakarai. Koncertuodavo M. K. Čiurlionis, Kipras Petrauskas, Vladislava Grigaitienė ir k.t.

Vilniaus lietuvių kultūros draugijos „Rūta“ veikloje aktyviai dalyvavo Liudas Gira, Jonas Vileišis, Zigmas Žemaitis. Žymesni draugijos vadovai – gen. Augustinas Paškevičius, Andrius Domaševičius ir kt. Vilniaus lietuvių kultūros draugija „Rūta“ buvo vienas svarbiausių Vilniaus lietuvių kultūros centrų.[1]

Šiuo metu „Rūtos“ draugijos misiją tęsia Kultūros paramos fondas „Rūta“, įsikūręs Vilniuje, Gedimino pr. 22.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Būtėnas, Jonas (1940). Lietuvių teatras Vilniuje 1900–1918 m..