Vilniaus lietuvių komitetas
Vilniaus lietuvių komitetas, 1919–1935 m. Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas, 1935–1939 m. Tautinis Vilniaus lietuvių komitetas – Vilniaus krašto lietuviams ir jų organizacijoms atstovavęs politinis centras, 1919–1940 m. veikęs Vilniuje.
Istorija redaguoti
Įkurtas 1919 m. balandžio 22 d. Steigėjai: Danielius Alseika, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Bronislava Biržiškienė, Sofija Čiurlionienė, Augustinas Janulaitis, Ignas Jonynas, Vytautas Matulaitis, Pranas Mašiotas, Ona Mašiotienė, J. Šepetys, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Vabalas-Gudaitis.
Lenkijos okupacinei administracijai komiteto pavadinime įžvelgus Lietuvos pretenzijas į Vilniaus kraštą, 1935 m. pabaigoje pavadintas Tautiniu Vilniaus lietuvių komitetu. Komiteto veikla buvo varžoma, 1937 m. vasario 16 jis uždarytas, veikė slaptai. Legaliai ėmė veikti 1939 m. spalio mėn. Lietuvai atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą. TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. rugsėjo 9 d. uždarytas.
Veikla redaguoti
Veikdamas kaip neoficiali Lietuvos Respublikos atstovybė, komitetas informuodavo Lietuvos vyriausybę apie Vilniaus krašto ir Lenkijos įvykius, Lietuvos ir Lenkijos piliečiams teikė teisinę pagalbą. Lietuvių teises gynė Lenkijos valdžios įstaigose, teismuose, tarptautinėse tautinių mažumų konferencijose, jų dalyvius informuodavo apie lietuvių bendruomenės padėtį, jos vardu Tautų Sąjungai, apaštaliniam nuncijui Varšuvoje, Lenkijos vyriausybei rašė pareiškimus, protestus, memorialus. Lietuvos Respublikos vyriausybės skiriamomis lėšomis komitetas finansavo Vilniaus krašto lietuvių švietimą, periodinę spaudą, kitų organizacijų veiklą, kultūrą – rengė tautines šventes, parodas, leido knygas.[1]
Pirmininkai redaguoti
- Mykolas Biržiška – 1919-1922 m.
- Danielius Alseika – 1923-1928 m.
- Konstantinas Stašys – 1928–1940 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vilniaus lietuvių komitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 428 psl.