Jonas Gudaitis-Vabalas
| Jonas Gudaitis-Vabalas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1881 m. sausio 14 d. Ožnugariai, Batakių valsčius |
| Mirė | 1955 m. lapkričio 14 d. (74 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Birutė Smilgaitė |
| Veikla | pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas |
| Partija | 1948 m. SSKP |
| Alma mater | 1913 m. Peterburgo universitetas, 1915 m. Maskvos žemės ūkio institutas |
 Vikiteka |
Jonas Gudaitis-Vabalas |
Jonas Gudaitis-Vabalas (1881 m. sausio 14 d. Ožnugariuose, Batakių valsčius, Raseinių apskritis – 1955 m. lapkričio 14 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas, laisvamanis.
Biografija redaguoti
Mokėsi Palangos progimnazijoje, 1902 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universiteto Gamtos fakultetą. Bet 1905 m. dėl Rusijoje kilusių riaušių iš universiteto pasitraukė ir įstojo į Konstantino Ušinskio vardo pedagogikos kursus Peterburge, kuriuos įsteigė prof. Aleksandras Nečajevas.
1907 m. baigęs kursus, liko dirbti A. Nečajevo psichologinės-pedagoginės laboratorijos asistentu, vėliau – nuolatiniu bendradarbiu. Per tą laiką pagamino keletą aparatų, iš kurių svarbiausias ir sudėtingiausias – tyrinėti dėmesiui. Per 5 darbo laboratorijoje metus surinko daug medžiagos dėmesio svyravimams ištirti, kurios dalis 1913 m. buvo išspausdinta laikraštyje „Russkaja škola“ ir „1913 m. eksperimentinės pedagogikos metraštyje“.
1912 m. dirbo prof. Nikolajaus Viedenskio laboratorijoje Peterburgo universitete, parengęs metodiką psichinių reakcijų tyrimui surinko daug mokslinės medžiagos, už kurios dalį – „Pašalinių dirgiklių įtaka psichinės reakcijos metu“ 1913 m. gavo gamtos skyriaus biologijos sekcijos I laipsnio diplomą. Tais pačiais metais įstojo ir 1915 m., parengęs keletą referatų iš geologijos (tyrė boksito cheminę struktūrą) ir agronomijos, baigė Maskvos žemės ūkio institutą, gaudamas pirmo laipsnio mokslinio agronomo teises. Nuo 1914 m. dirbo Hidrogeologinėje tarnyboje, savarankiškai tyrinėjo Samaros gubernijos požeminius vandenis.
1918 m. spalio mėn. grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas pedagoginės eksperimentinės laboratorijos vedėju. Vilnių užėmus bolševikams, atnaujino Vilniaus pedagoginį muziejų, surinko ir iš Maskvos parvežė daug knygų ir aparatų. Be to, Maskvoje tyrė „darbo mokyklą“ ir apie tai referavo lietuvių mokytojų susirinkime. Parengė visą medžiagą Vilniaus universiteto Pedagogikos fakultetui, išrinktas į universiteto organizacinę komisiją.
1920 m. vienas Aukštųjų kursų organizatorių, skaitė juose bendrąją psichologiją, įsteigė pirmąją Lietuvoje eksperimentinės psichologijos laboratoriją. 1920 m. Aukštųjų kursų vedėjo pavaduotojas, 1921–1922 m. vedėjas. Vien per 1920 m. skaitė apie 60 eksperimentinės pedagogikos paskaitų Kaune ir Šiauliuose bei apie 150 – Lietuvos kariuomenės daliniuose.[1] Dėstė pedagogiką ir psichologiją Kauno meno mokykloje, čia susipažino su studente Birute Smilgaite ir 1922 m. ją vedė.
Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, nuo 1927 m. profesorius, Humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros vedėjas. 1940–1941 m. ir 1944–1951 m. dėstė Vilniaus universitete, iki 1947 m. Pedagogikos, 1947–1951 m. Pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas.[2] 1953 m. išėjo į pensiją. Palaidotas Rasų kapinėse.
Yra parašęs pedagogikos ir psichologijos darbų, mokslo populiarinimo straipsnių. J. Gudaitis-Vabalas laikomas eksperimentinės psichologijos pradininku Lietuvoje.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 417–419
- ↑ Alfonsas Gučas. Jonas Gudaitis-Vabalas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 402
Nuorodos redaguoti
- Aldona Gaigalaitė. Laisvamanybė Lietuvoje Archyvuota kopija 2011-09-25 iš Wayback Machine projekto.