Bronislava Biržiškienė

Bronislava Biržiškienė-Šėmytė (1879 m. spalio 1 d. Vilnius – 1955 m. rugsėjo 15 d. Los Andželas) – lietuvių ir JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja.

Vandos Gumauskienės sesuo, Mykolo Biržiškos žmona. Dukros keramikė Marija Biržiškaitė ir pianistė Ona Biržiškaitė-Barauskienė.

Biografija

• 1898 m. baigė Vilniaus mergaičių gimnaziją.
• Nuo 1903 m. dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos jaunimo organizacijos veikloje, 1905–1907 m. dirbo LSDP, 1906 m. – laikraščio „Skardas“ redaktorė.
• 1907 m. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už II Valstybės Dūmos lietuvių socialdemokratų atsišaukimo išspausdinimą. Bausmės išvengė, ištekėdama už M. Biržiškos ir pakeitusi pavardę.
• 1906–1907 m. studijavo gamtos mokslus Petrapilio Leshafto aukštuosiuose moterų kursuose. Bendradarbiavo laikraščiuose ir žurnaluose „Echo“, „Litwa“, „Skardas“, „Žarija“, „Visuomenė“. Iki 1915 m. vaidino „Rūtos“ klubo teatre.
• 1915–1922 m. dėstė Vilniaus lietuvių mokytojų kursuose ir lietuvių gimnazijoje.
• 1921 m. parašė rusų kalbos vadovėlį.
• 1919–1922 m. Vilniaus lietuvių komiteto narė.
• 1921–1922 m. Vilniaus lietuvių komiteto vicepirmininkė, kurį laiką globojo „Žiburėlio“ prieglaudą. Keletą kartų kratyta ir suimta lenkų policijos.
• 1922 m. rugsėjo mėn. dėl Lenkijos administracijos persekiojimo kartu su vyru persikėlė į Kauną.
• 1922–1926 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos pirmininkė.
• 1932–1938 m. Vilniaus vadavimo sąjungos centro moterų sekcijos pirmininkė.
• 1932–1940 m. Lietuvos moterų tarybos pirmininko pavaduotoja, 1934 m. pirmininkė.
• 1944 m. baigiantis Antrajam pasauliniam karui su vyru pasitraukė į Vokietiją,
• Nuo 1949 m. išvyko į JAV.