Vilniaus gimnazijos

Vilniaus berniukų gimnazijos (rus. Виленские мужские гимназии) – vidurinio mokymo įstaigos, gyvavusios Rusijos imperijos laikotarpiu Vilniuje.

Baltarusių kalbininkas Bronislavas Taraškevičius

Istorija

1-oji ir 2-oji gimnazijos įsikūrė panaikinto Vilniaus universiteto patalpose. 1803 m. balandžio 4 d. caras Aleksandras I pasirašė aktą, jog ši paruošiamoji mokykla prie Lietuvos Kunigaikštijos vyriausiosios mokyklos (buv. Vilniaus jėzuitų akademija) pertvarkoma į gimnaziją.

Pradžioje Aleksandro I vardu pavadintą 1-ąją berniukų gimnaziją, priešingai, nei kitose imperijos mokyklose, sudarė 6 klasės ir turėjo 6 (vietoje 4) vyresniuosius mokytojus: fizinių žinių, matematikos, etikos, literatūros ir lotynų kalbos. Pirmoms dviem klasėms – po vieną mokytoją lotynų ir lenkų kalbų gramatikos, aritmetikos, geografijos ir etikos pagrindų dėstymui. Be to, buvo 4 jaunesnieji mokytojai, dėstę piešimą, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas.

1880-aisiais metais 1-ojoje Vilniaus gimnazijoje mokėsi apie 600 moksleivių, tarp kurių valdininkų ir bajorų vaikų – apie 80%, stačiatikių ir katalikų – po 40%, judėjų – 10%.^[1]

2-oji gimnazija pradžioje užėmė dalį pastato Domininkonų gatvėje. 1833 m. ji buvo perkelta į augustinų vienuolyno pastatus, 1838 m. – paversta Vilniaus bajorų institutu (Виленский дворянский институт). 1868 m. Vilniaus progimnazija buvo pertvarkyta į naują 2-ąją realinę gimnazijją.

Abi gimnazijos gyvavo viena šalia kitos, jas teskyrė tvora, ir turėjo bendrus maldos namus – Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvę su vietos akademiko Ivano Trutnevo tapytomis ikonomis.

1–oji gimnazija

Direktoriai

Piotras Besonovas (Пётр Алексеевич Бессонов), nuo 1865 m., filologas-slavistas

Žymūs pedagogai

Ignatijus Ablamovičius, (Игнатий Карлович Абламович), fizikas, profesorius
Romualdas Kobeckis (Ромуальд Иосифович Кобецкий), karaimų hachanas, profesorius
Nestoras Kukolnikas, dramaturgas

Žymūs auklėtiniai

Vladimiras Beneševičius (Владимир Николаевич Бенешевич), baigė 1893 m., istorikas, juristas
Cesar Cui (Цезарь Антонович Кюи), kompozitorius, inžinerijos generolas
Emerikas Huten-Čapskis, 1846 m., lenkų grafas, numizmatas
Jonas Čerskis, geografas
Simonas Daukantas, istorikas, švietėjas
Feliksas Dzeržinskis, revoliucionierius, čekistas ^[2]
Vasilijus Kačialovas, 1894 m., teatro aktorius
Adomas Honoris Kirkoras, 1838 m., etnografas, leidėjas
Ignatijus Kračkovskis (Игнатий Юлианович Крачковский), 1901 m., akademikas, arabistas
Julianas Kulakovskis (Юлиан Андреевич Кулаковский), istorikas, archeologas
Juzefas Pilsudskis, 1885 m., Lenkijos politinis veikėjas
Eustachijus Tiškevičius, archeologas, kolekcininkas
Valerijus Vrublevskis (Валерий Антоний Врублевский),1853 m., revoliucionierius
Romualdas Zenkevičius (Ромуальд Симонович Зенкевич), 1826 m., baltarusių etnografas
Piotras Stolypinas, Rusijos imperijos ministras pirmininkas,^[3]

2–oji gimnazija

Auklėtiniai

Michailas Bachtinas (Михаил Михайлович Бахтин), filosofas
Mstislavas Dobužinskis, 1895 m., dailininkas, scenografas
Nikolajus Krestinskis, (Николай Николаевич Крестинский), 1901 m.,
Bronislavas Taraškevičius (Бронислав Адамович Тарашкевич), 1911 m., baltarusių kalbininkas
Ivanas Solonevičius (Иван Лукьянович Солоневич)^[4]

Direktoriai ir pedagogai

Jefimas Karskis (Евфимий Фёдорович Карский), nuo 1885 m., slavistas, etnografas

Literatūra

Серебряков М. В. Исторический очерк столетнего существования 1-й гимназии. 1803-1903. – Ч.1. – Вильна, 1903.

Šaltiniai

Nuorodos

Vilniaus berniukų gimnazijų auklėtinių sąrašas
[1] Archyvuota kopija 2012-11-15 iš Wayback Machine projekto.

[1] ttp://www.vilnius.skynet.lt/pahomov_detstvo.html Archyvuota kopija 2011-12-29 iš Wayback Machine projekto.

[2] ttp://www.viv.lt/vilniaus_fenomenai/komunizmo_antikomunizmo

[3] ttp://www.kolos.lt/ru/russiantraces/166-2010-03-24-10-55-46^{[neveikianti nuoroda]}

[4] ttp://www.solonevich.narod.ru/ismagulova.html

[1]

[2]

[3]

[4]