Viekšnių apylinkė

56°14′š. pl. 22°31′r. ilg. / 56.24°š. pl. 22.51°r. ilg. / 56.24; 22.51

  Viekšnių apylinkė
Centras Viekšniai (1950–1965 ir 1989?–1995)
Pakalupis (1965–1968)
Pluogai (1968–1984?)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Viekšnių valsčius
Apskritis Mažeikių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Akmenės rajonas (1950–1962)
Mažeikių rajonas (1962–1965)
Akmenės rajonas (1965–1995)
Sritis Šiaulių sritis
Dabartinė seniūnija
Viekšnių seniūnija (didžioji dalis),
Akmenės seniūnija, Ventos seniūnija

Viekšnių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.

Istorija

redaguoti

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Viekšnių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Akmenės rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Purvėnų apylinkė, dalis Pakalupės apylinkės ir dalis Palnosų apylinkės, 1963 m. – Krakių apylinkė ir dalis Dargių apylinkės.[3] Nuo 1962 m. gruodžio 8 d. iki 1965 m. sausio 7 d. apylinkė priklausė Mažeikių rajonui. 1965 m. sausio 14 d. Viekšnių apylinkė buvo performuota į Mažeikių apylinkę, tuo tarpu Svirkančių apylinkė performuota į Viekšnių, todėl Viekšnių apylinkė neišnyko, bet jai buvo priskirta kita teritorija. 1968 m. gegužės 29 d. perkeltas apylinkės centras. 1986 m. prijungta dalis Kairiškių apylinkės.

1995 m. balandį Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Viekšnių apylinkės teritorijoje įsteigta Viekšnių seniūnija.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Vienybės“ kolūkis [4]
1959 m.
(Išsamiau)
34,7 2908 ([5]) „Vienybės“ kolūkis, „Viekšnių“ kolūkis [6] 10 kaimų, 1 glžk. stotis
1970-01
(Išsamiau)
2874 21 kaimas, 1 kaimo dalis [7]
1972-10-01
(Išsamiau)
110,12 Svirkančių kolūkis, Žemaitės kolūkis, Žibikų kolūkis, Viekšnių kaimo profesinės technikos mokyklos nr. 7 mokomasis ūkis [8] 20 kaimų, 1 kaimo dalis
1976-07-01
(Išsamiau)
20 kaimų, 1 kaimo dalis [9]
1979-01-17
(Išsamiau)
2383 22 kaimai, 1 kaimo dalis [10]
1984 m. „Raudonosios vėliavos“ kolūkis, Svirkančių kolūkis, 67-osios vidurinės profesinės technikos mokyklos ūkis, Viekšnių girininkija [11] Avižliai, Čekai, Gyvoliai, Gudai, Pakalupis, Palnosai, Pluogai, Svirkančiai, Tučiai, Užventė, Viliošiai, Žibikai ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
3325 43 kaimai, 1 kaimo dalis [12]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 83
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 8
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 24–25
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 1–2
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 10
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 35 psl.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 11.
  9. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 14
  11. Akmenės rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 29
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 14