Valt Ernštreit
| Valtas Ernštreitas lyv. Valt Ernštreit | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1974 m. gegužės 26 d. Ryga |
| Tautybė | lyvis |
| Sutuoktinis (-ė) | Zane Ernštreite |
| Veikla | filologas, poetas, vertėjas |
| Sritis | lyvių kalba |
| Išsilavinimas | aukštasis |
| Alma mater | Tartu universitetas |
 Vikiteka |
Valt Ernštreit |
Valtas Ernštreitas (lyv. Valt Ernštreit, latv. Valts Ernštreits, g. 1974 m. gegužės 26 d. Rygoje, Latvijoje) – lyvių kalbininkas, lyvių kalbos žinovas, vertėjas ir poetas, visuomenininkas, lyvių kalbos gaivinimo aktyvistas. Lyvių kultūros centro (lyv. Līvõ Kultūr sidām) direktorius, vienas iš lyvių portalo livones.net kūrėjų.[1]
Biografija
redaguoti1974 m. gegužės 26 d. gimė Rygoje.[2] Mokėsi Pirmojoje Rygos gimnazijoje, 1991–2002 metais Tartu universitete studijavo finougrų filologiją. 1994 metais įsteigė Lyvių kultūros centrą ir iki 1996 m. jam vadovavo, 2017 m. išrinktas jo direktoriumi. Buvo lyvių žurnalo Õvā (1995 m.) redaktorius, ypatingos valstybinės svarbos kultūrinėje istorinėje teritorijoje „Lyvių pakrantė” (lyv. Līvõd Rānda) dirbo vyriausiuoju specialistu ir direktoriaus pavaduotoju. Publikuoja lyvių ir latvių kalbomis sukurtą poeziją, jo eilėraščių rinkinių versta į estų (est. Nagu lumehelbed talvel...; 2013) ir anglų (angl. Dark energy; 2014) kalbas.
Nuo 2008 m. Talino Estų kalbos institute dirbo tyrinėtoju. Vienas iš RAB (latv. SIA) „NicePlace” steigėjų ir jos direktorius. Doktorantūros studijas tęsė Latvijos universitete ir Tartu universitete, kur apgynė filologijos daktaro laipsnį, darbo tema – „Lyvių raštų kalbos susidarymas” (est. Liivi kirjakeele kujunemine, 2010 m.; žr. „Nuorodos“). Nuo 2011 m. Tartu universitete atlieka tiriamąjį darbą.
Lyvių-estų-latvių žodyno (2012 m.) dalies latvių kalba redaktorius.
2018 m. Rygoje įkurto Latvijos universiteto Lyvių instituto vadovas.[3] Dirba lyvių ir estų kalbų vertėju žodžiu ir raštu, yra išvertęs ne vieną knygą, taip pat ir poezijos.
V. Ernštreitas dirba Valstybės kultūrinio kapitalo fondo taryboje, jis yra fondo literatūros srities ekspertų komisijos pirmininkas.[4] 2024 m. sausio 15 d. patvirtintos Lyvių kalbos ekspertų komisijos[5] sekretorius.[6]
Apdovanojimai
redaguoti- Klavo Elsbergo premija už rinkinio „Inter/rational“ rankraštį (2003 m.)
- Latvijos ir Estijos Užsienio reikalų ministerijų Kalbos apdovanojimas už indėlį į kalbų tyrimus ir aukštos kokybės vertimus[7]
- Estijos Marijos žemės IV laipsnio Kryžiaus ordinas (2012 m.)
- Suomijos Liūto ordinas (2013 m.)
- Norvegijos Šventojo Olavo ordinas
- Latvijos literatūros metų apdovanojimas (2019 m.) už poezijos rinkinį „Trillium“[8]
Publikacijos ir mokomoji literatūra
redaguoti- Aš pagausiu tave, menke! (lyv. Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska! – lyvių poezijos antologija lyvių ir estų kalbomis, 1998 m.)
- Lyvių-estų-latvių žodynas (vienas iš autorių)
- Kaip išnirsta lyviai (lyv. Kui sūolõbõd līvlizt, latv. Kā iznirst lībieši – lyvių ir latvių poezijos rinkinys, 2011 m.)
- Lyviai 44 atsakymai (leidinys kalbos ir istorijos mokytojams)
- Karlio Staltės knyga. „Gyvasis žodis. Abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis” (lyv. Jelzi sõnā. Ābēd ja īrgandõks lugdõbrōntõz)
- Lyvių raštų kalba (est. Liivi kirjakeel – lyvių kalbai skirta monografija)
- Lyviai. Istorija, kalba ir kultūra (straipsnių rinkinys apie lyvius)
- est. Nagu lumehelbed talvel…, angl. Dark energy (poezijos rinkinys, 2014 m.)
- Trillium (poezijos rinkinys, 2018 m.)
Nuorodos
redaguoti- Ištrauka iš 2010 m. gruodžio 10 d. Tartu universitete gintos disertacijos (nuo 30:08) lyviškai. Titruojama estų kalba.
- V. Ernštreitas lyvių kalba deklamuoja savo eilėraštį „Mäddõn āt telefōnlīnijd…“ („Mes turime telefono linijas…“).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ livones.net (2017-05-26): Lyvių kultūros centras turi naują direktorių (latvių k.); tikrinta 2017-06-24
- ↑ Raimu Hanson. Teadusdoktor käib mööda liivi radu. Tartu Postimees, 9.12.2011.
- ↑ Imants Vīksne (2018-09-25). „Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā“. nra.lv. Nuoroda tikrinta 2021-02-09.
- ↑ „Par publiskā nodibinājuma "Valsts kultūrkapitāla fonds" padomi“. Likumi.lv. 2020-09-16. Nuoroda tikrinta 2021-02-09.
- ↑ Gundega Blumberga (2024-01-16). „APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA“. livones.net. Nuoroda tikrinta 2024-02-06.
- ↑ „Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt | Facebook“. www.facebook.com. 2024-03-15. Nuoroda tikrinta 2024-03-15.
- ↑ Dzejas diena 2016 Archyvuota kopija 2016-09-23 iš Wayback Machine projekto. valmiera.lv
- ↑ „Godalgoti Latvijas Literatūras gada balvas 2019 uzvarētāji“. satori.lv. 2019-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-06-29.