Vajanai
Vajanai | |
---|---|
Vajanų šamanas (Antekumė-Pata, Pranc. Gviana, 1979 m.)
| |
Gyventojų skaičius | 1500–2000 |
Populiacija šalyse | Prancūzijos Gviana: ~1000 Surinamas: 500 Brazilija: 450[1] |
Kalba (-os) | vajanų, portugalų, ispanų, prancūzų |
Religijos | prigimtinė tikyba |
Giminingos etninės grupės | aparajai, makiritariai, pemonai, kumanagotai, kiti karibai |
Vikiteka: | Vajanai |
Vajanai (wayana, upuruí, roucouyen, orkokoyana, urucuiana) – indėnų karibų tauta, gyvenanti daugiausia Gvianos plokščiakalnyje, daugiausia apie Maroni upę: pietryčių Suriname, pietvakarių Prancūzijos Gvianoje, vietomis šiaurės Brazilijoje (Amapoje ir Paroje, tarp aparajų). Populiacija – apie 2 tūkst. žmonių. Vajanų kalba priklauso karibų kalboms, pagrindinės urukuenų ir rukuenų tarmės. Taip pat dalis kalba ispaniškai, portugališkai. Išlaikę tradicinę tikybą.
Vajanai palaipsniui kėlėsi iš Brazilijos į Prancūzijos Gvianą. Tai mažiausiai akultūruota šios Prancūzijos kolonijos indėnų tauta.
Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (kartieji manijokai, jamsai, bananai, tarai, cukranendrės, medvilnė, tabakas, moliūgai, urlijos (ačiotės) ir kt.), medžiokle, žvejyba, rankiojimu. Tradicinis amatas – pynimas. Seniau mainė medžioklės laimikį (ypač spalvingas plunksnas) į druską, geležinius peilius ir kirvius. Dabar vyrai daug kur uždarbiauja miškų ūkyje, kasyklose, pardavimui turistams pina krepšius, hamakus, gamina lankus, strėles, ietis, puošmenis iš karoliukų. Perka variklius valtims, medžioklės ir žvejybos reikmenis, kavą, cukrų, cigaretes.
Tradicinė vajanų apranga – strėnraištis, marškiniai, kūnas dažomas urlijos dažais, puošiamas karoliais.
Gyvenvietės viduryje statomas apvalus vyrų namas: 10 m skersmens, skliautiniu stogu, atviromis sienomis; ten priimami svečiai, saugomi šventi daiktai. Aplink ratu statomi gyvenamieji namai – seniau taip pat apskriti, dabar daugiausia stačiakampiai. Po vyrų namo skliautu įtvirtinamas storas vientisas medinis skydas (>1 m skersmens) su anga per vidurį, pro kurią eina kertinis namo stulpas. Ant skydo juodais, baltais, geltonais ir raudonais dažais išpaišomos mitologinės figūros, atvaizduojamas mitinio pasaulio žemėlapis.
Vajanų visuomeninį branduolį sudaro giminių kuopos, vadovaujamos vado (tamuši, ši pareigybė paveldima). Tokia kuopa sudaro gyvenvietę. Vadui mirus, gyvenvietė apleidžiama, kraustomasi kitur. Giminės linija vedama pagal tėvą, naujavedžiai kraustosi gyventi į nuotakos šeimą. Berniukų įšventinimo į vyrystę apeigų metu šventinamieji išbandomi skruzdžių įgėlimais.[2]
-
Vajanų moteris su vaiku (Antekumė-Pata, Pranc. Gviana, 1979 m.)
-
Vajanų plunksnų papuošalas
-
Surinamo vajanas (1955 m.)
-
Vajanų-aparajų krepšiai (Brazilija)
Šaltiniai
redaguoti- ↑
way
Duomenys apie kodu „way“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - ↑ Уаяна,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.