Amapa
Amapa (port. Amapá) – valstija Brazilijoje, šalies šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Paros valstija iš pietų ir vakarų, su Prancūzijos Gviana šiaurėje ir su Surinamu šiaurės vakaruose. Šiaurės rytinį pakraštį skalauja Atlanto vandenynas. Valstijos sostinė – Makapa.
| Amapa Amapá | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Brazilija
| ||||||
| Regionas | Brazilijos Šiaurės regionas | ||||||
| Administracinis centras | Makapa | ||||||
| Mezoregionai | 2 | ||||||
| Mikroregionai | 4 | ||||||
| Savivaldybės | 16 | ||||||
| Gubernatorius | Pedro Paulo Dias | ||||||
| Gyventojų | 877 613[1] | ||||||
| Plotas | 142 828 km² | ||||||
| Tankumas | 6 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
 Vikiteka |
AmapaVikiteka | ||||||
Geografija redaguoti
Beveik visą valstiją užima plokščia lyguma, tankiai apaugusi Amazonijos džiunglėmis. Šiaurėje, vakaruose yra aukštumų, iškylančių virš 500 m. Vandenyno pakrantė žema, pelkėta, apaugusi mangrovių sąžalynais. Buvusiose miško kirtavietėse vyrauja savanos.
Klimatas tropinis, labai drėgnas. Valstija tankiai išraižyta upių tinklu: pietinį pakraštį užima Amazonės upės delta. Šios upės baseinui priklauso dauguma valstijos upių. Kitose teka tiesiai į vandenyną arba priklauso į šiaurę tekančios Ojapokės upės baseinui. Upėse nemažai slenksčių ir krioklių.
Istorija redaguoti
Amapos valstijos istorija sudaro didesnio Gvianos regiono istorijos dalį.
Šis Gvianos regiono ryčiausias kampas, iš pradžių apgyvendintas aravakų, o vėliau karibų, nuo XVII a. tarnavo kaip buferinė zona tarp Portugalijos kolonijos Brazilijos ir Prancūzų Gvianos. Ši teritorija buvo niekeno žemė, de facto lėtai kolonizuojama prancūzų iš Kajeno kolonijos. Kad sustabdyti juos, portugalai 1782 m. pastatė Makapos tvirtovę, kuri tarnavo kaip šiauriausias Brazilijos farpostas, skirtas saugoti kolonijos pakraštį.
Tačiau XIX a. II pusėje Amapoje radus aukso ir didėjant kaučiuko paklausai, Portugalija pareiškė teises į teritoriją. Atsakydama Prancūzija čia 1886–1891 m. sukūrė Laisvąją Gvianos Valstybę. Tačiau XX a. pradžioje teritoriją Brazilija inkorporavo į savo sudėtį.
Gyventojai redaguoti
Etninė sudėtis:
- pardo – 74,4 %
- baltieji – 21,4 %
- juodaodžiai – 4,5 %
- azijiečiai ir indėnai – 0,8 %
Didžiausi miestai redaguoti
- Makapa – 366,4 tūkst. gyv. (2008 m.)
- Santana – 97,2
- Laranžal do Žari – 40,3
- Ojapokė – 20,9
- Porto Grandė – 14,9
Šaltiniai redaguoti
- ↑ BRAZIL: States and Major Cities, citypopulation.de
| Brazilijos valstijos | 
|
|---|---|
| Akrė | Alagoasas | Amapa | Amazonė | Bahija | Espirito Santas | Gojasas | Maranjanas | Mato Grosas | Minas Žeraisas | Para | Paraiba | Parana | Pernambukas | Piaujis | Pietų Mato Grosas | Pietų Rio Grandė | Rio de Žaneiras | Rondonija | Roraima | Santa Katarina | Seara | Seržipė | San Paulas | Šiaurės Rio Grandė | Tokantinsas | |