Vėdaraitiškiai
Vėdaraitiškiai rus. Тимофеево vok. Wedereitischken, Sandkirchen | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
Gyventojų | 420 |
Plotas | 2,07 km² |
Tankumas | 203 žm./km² |
Altitudė | 29 m |
Pašto kodas | 238732 |
Kirčiavimas | Vėdaráitiškiai (Katmilžiai̇̃) [1] |
Vėdaraitiškiai (arba Katmilžiai; vok. Wedereitischken, nuo 1938 m. Sandkirchen, nuo 1946 m. Timofejevas, rus. Тимофеево) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, kairiajame Šešupės krante, nuo 2008 m. Aleksejevkos kaimo gyvenvietės centras.
Istorija
redaguoti1722–1723 m. Ragainės apskrities žemėlapyje kaimas nepažymėtas greičiausiai dėl to, kad per 1700–1710 m. marą išmirė visi ar beveik visi gyventojai. 1785 m. Lietuvos departamento žemėlapyje kaimas vadinamas Katmišiais (vok. Kattmitschen), iki 1938 m. liepos 16 d. Vėdaraitiškius (Weedereitischen), naciai, vokietindami lietuviškus vietovardžius, jį pavadino Zandkirchenu. 1818 m. Gumbinės apygardos sąrašuose pažymėtas kaimas su 18 židinių ir 43 sielų prie domeno Lesgewangminnen. 1858 m. mokesčius jau mokėjo dvi įmonės – Jono Kaukoraičio smuklė (6 taleriai) ir vėjo malūnas (12 talerių). Prekybą ir amatus paspartino 1928 m. pastatytas Dr. Rozenkranco tiltas ir 1930 m. nutiestas kelias Ragainė – Haselbergas. Tais metais kaime veikė šios įmonės:
- Otto Hensel – svečių namai,
- Carl Schäfer – maisto, porceliano ir įvairių prekių prekyba,
- Ewald Sieloff – duonos, bakalėjos prekyba, degalinė,
- Benno Pleik – parduotuvės, degalinės,
- Otto Kalendruschat – parduotuvės, automobiliai (taksi),
- Franz Naujoks – sodo ir sėklų prekyba, apgyvendinimo paslaugos,
- Gustav Osterode – variklinis malūnas su lentpjūve,
- Paul Bonacker – aprangos ir tekstilės įmonė,
- Johann Stepputat – vyriškų ir moteriškų rūbų siuvimas,
- Albert Deskau – mėsininkas ir galvijų prekyba,
- August Bagdowitz – kalvė,
- Franz Kumutat – kalvė,
- Franz Noetzel – avalynė ir avalynės prekyba,
- Leo Kryszat – avalynė ir avalynės prekyba,
- Otto Legandt – dažymo ir dekoravimo paslaugos,
- Gustav Voigt – dažymo ir dekoravimo paslaugos,
- Franz Haas – kirpykla,
- Franz Bartschat – dviračių remonto dirbtuvės ir prekyba,
- Georg Reikat – laikrodininkas,
- Wilhelm Hahn – karstai ir dailidžių dirbiniai,
- Oskar Wilke – vaistinė,
- Willi Kadagies – dantistas.
Nuo 1938 m. kiekvieną ketvirtadienį miestelyje vyko mugės, buvo parduodami žemės ūkio produktai, amatų gaminiai ir kitos prekės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą įsteigta savanorių ugniagesių komanda, kuriai vadovavo Jonas Dovydaitis.[2] Kaimas priklausė Lazdynų, Viešvilės ir Būdviečių parapijai, 1901 m. įkurta Vėdaraitiškių parapija. Iki 1903 m. ją aptarnavo Būdviečių pastorius, vėliau nepriklausoma. Pamaldos buvo laikomos mokyklos patalpose. 1906 m. padėtas kertinis akmuo, o 1907 m. gruodžio mėn. baigta statyti gotikinė parapijos bažnyčia. Ji turėjo chorą, vargonus, sakyklą. Pirmojo pasaulio karo metu trys varpai buvo išlydyti, po karo į bokštą įkelti nauji. 1901–1944 m. bažnyčioje tarnavo 5 kunigai, ilgiausiai 1918–1944 m. dirbo Liudvigas Reimeris, parapijiečiai jį vadino „Mūsų ministras“. Parapijoje 1944 m. buvo 533 namų ir 2274 gyventojai. Mokykloje buvo dvi klasės.
Beveik 100% gyventojų buvo protestantai, išskyrus nedidelę grupę žydų. Viena iš jų šeimų laikė universalinę parduotuvę, o kiti buvo arklių ar naudotų daiktų prekiautojai, visi 1938 m. dingo be pėdsakų.
Po TSRS invazijos, bažnyčia arklidės, svirnai, sandėliai sunyko. Maždaug 1997 m. pradėta naftos žvalgyba.[3]
Burmistrai:
- 1900 m. Friedrich Boss,
- iki 1917 m. Eduard Pranz,
- Hermann Voigt,
- Jonas Dovydaitis (Johann Dowidat),
- Adolfas Avyžius (Adolf Awiszus).
1736–1818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (nuo 1922 m. liepos 1 d. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimas. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Pilkalnio rajono (Пиллькалленский район), vėliau Krasnoznamensko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko apylinkės kaimas.[4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1736–1818 m. | Lietuvos departamentas | Prūsijos karalystė |
1818–1922 m. | Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1946–2008 m. | Krasnoznamensko rajonas | Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Aleksejevkos kaimo gyvenvietė Krasnoznamensko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Apylinkė
redaguoti1949–2008 m. Timofejevo apylinkės (Тимофеевский cовет) teritorijoje buvo šios gyvenvietės: [5][6]
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Patikslinti lietuviškus pavadinimus, koordinates Jei galite, sutvarkykite. |
Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai | Buvusių kaimų koordinatės |
Abramovas | Абрамово | Dickschen, nuo 1938 m. Lindbach | Dikšai | |
Abramovas | Абрамово | Klein Rudminnen, nuo 1938 m. Klein Ruden | Rūdminiai | |
Aleksejevka | Алексеевка | Klein Kackschen, nuo 1938 m. Kleinbirkenhain | Mažieji Kakšiai | |
Bobrovas | Боброво | Ellernthal | - | 54°58′10″ š. pl. 22°19′10″ r. ilg. / 54.96944°š. pl. 22.31944°r. ilg. |
Bobrovas | Боброво | Groß Rudminnen, nuo 1938 m. Wietzheim | Didieji Rūdminiai | |
Bobrovas | Боброво | Königshuld II | - | 54°59′10″ š. pl. 22°19′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 22.31944°r. ilg. |
Chvorostianka | Хворостянка | Alt Krauleidszen, nuo 1938 m. Hohenflur | Krauleidžiai | 55°00′10″ š. pl. 22°18′10″ r. ilg. / 55.00278°š. pl. 22.30278°r. ilg. |
Chvorostianka | Хворостянка | Aszen, nuo 1938 m. Aschen | Ažėnai | 55°00′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg. / 55.00278°š. pl. 22.28611°r. ilg. |
Dolgojė | Долгое | Beinigkehmen, nuo 1938 m. Beinicken | Beininkaimis | |
Dolžanskojė | Должанское | Budupönen-Uthelen, nuo 1938 m. Hartigsberg | Būdupėnai Uteliai | |
Jolkinas | Елкино | Hermoneiten, nuo 1938 m. Hermannsdorf | Armonaičiai | 55°00′10″ š. pl. 22°25′10″ r. ilg. / 55.00278°š. pl. 22.41944°r. ilg. |
Kalačejevas | Калачеево | Klein Schillehlen, nuo 1938 m. Kleinschollen | Mažieji Šilėnai | |
Krainejė | Крайнее | Dundeln | Dunduliai | |
Krainejė | Крайнее | Juckstein | Jukšteinas | 54°51′10″ š. pl. 22°06′10″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 22.10278°r. ilg.Jukšteinas) |
Krainejė | Крайнее | Pabuduppen, nuo 1938 m. Finkenhagen | Pabudupiai | 54°58′10″ š. pl. 22°13′10″ r. ilg. / 54.96944°š. pl. 22.21944°r. ilg. |
Krasavinas | Красавино | Birkalnis, nuo 1938 m. Birkendell | Birkalnis | 55°01′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg. / 55.01944°š. pl. 22.28611°r. ilg. |
Lagernojė | Лагерное | Gut Lenken | Lenkai | |
Livenskojė | Ливенское | Galbrasten, nuo 1938 m. Dreifurt | Galbrasčiai | 54°59′10″ š. pl. 21°19′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 21.31944°r. ilg. |
Livenskojė | Ливенское | Kragelischken, nuo 1938 m. Kragelingen | Krageliškiai | |
Nikolskojė | Никольское | Giewerlauken, nuo 1938 m. Hirschflur | Gyverlaukiai | |
Petropavlovskojė | Петропавловское | Groß Schillehlischken, nuo 1938 m. Großschollen | Didieji Šileliai | |
Petropavlovskojė | Петропавловское | Neu Eggleningken, nuo 1938 m. Lindengarten | Naujieji Ėglininkai | |
Petropavlovskojė | Петропавловское | Pötkallen, nuo 1938 m. Pötken | Pietkalniai | |
Podgornojė | Подгорное | Tuppen | Tupėnai | 54°59′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 22.38611°r. ilg. |
Polianskojė | Полянское | Ballupönen, nuo 1938 m. Ballen | Balupėnai | |
Polianskojė | Полянское | Königshuld, nuo 1938 m. Friedrichsweiler | - | 54°57′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg. / 54.95278°š. pl. 22.38611°r. ilg. |
Polianskojė | Полянское | Uszballen, nuo 1938 m. Lindnershorst | Užbaliai | 54°58′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg. / 54.96944°š. pl. 22.38611°r. ilg. |
Sadovojė | Садово | Groß Kackschen, nuo 1938 m. Birkenhain | Didieji Kakšiai | |
Talnikai | Тальники | Waldau | Valduva | 54°59′10″ š. pl. 22°16′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 22.26944°r. ilg. |
Talnikai | Тальники | Dannenberg | Danebergas | 54°59′10″ š. pl. 22°15′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 22.25278°r. ilg. |
Talnikai | Тальники | Mikehnen, nuo 1938 m. Micheln | Mikėnai | 54°58′10″ š. pl. 22°15′10″ r. ilg. / 54.96944°š. pl. 22.25278°r. ilg. |
Timofejevas | Тимофеево | Neu Krauleidszen, nuo 1938 m. Sammelhofen | Krauleidžiai | 54°59′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 22.28611°r. ilg. |
Verchovojė | Верховое | Schacken | Šakiai | 55°00′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg. / 55.00278°š. pl. 22.38611°r. ilg. |
Zelenolesjė | Зеленолесье | Gricklaugken, nuo 1938 m. Bönick | Griklaukis |
Gyventojai
redaguoti1818 m. | 1910 m.[7] | 1933 m.[8] | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|---|
43 | 248 | 297 | 336 | ||
|
Antrojo pasaulinio karo metu žuvo ar dingo be žinios miestelio gyventojai – kariai: Franz Bartschat, Fritz Baufeld, Erich Baufeld, Walter Baufeld, Erich Berszelis, Paul Deskau, Emil Dietschmann, Franz Dowidat, Johann Dowidat, Walter Dwillies, Albert Eggert, Hugo Endrejat, Fritz Flamming, Alfred Hensel, Ernst Hensel, Otto Kalendruschat, Max Kasekowski, Ernst Schildhauer, Bruno Sieloff, Arthur Waßmann, Emil Waßmann.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Walter Broszeit. Kirchdorf Sandkirchen (Wedereitischken) Archyvuota kopija 2010-07-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Edeltraut Zenke. Das Kirchspiel Sandkirchen (Wedereitischken) Archyvuota kopija 2010-07-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vėdaraitiškiai (Genealogy.net)
- ↑ Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto., patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- ↑ Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
- ↑ Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.