Didieji Rudminai

(Nukreipta iš puslapio Didieji Rūdminiai)
Didieji Rudminai
Bobrovas

rus. Боброво
vok. Groß Rudminnen, Wietzheim
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010[1]) 81
Pašto kodas 238745
Tel. kodas +7 40164

Didieji Rudminai, Rudminai[2] arba Bobrovas (vok. Groß Rudminnen, nuo 1938 m. liepos 16 d. Wietzheim, 19451946 m. rus. Гросс Рудминнен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Боброво) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 11 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų, 20 km į pietryčius nuo Ragainės, netoli Šešupės. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Aleksejevkos kaimo gyvenvietės kaimas.

IstorijaKeisti

 
Didžiųjų Rudminų kaimo bendruomenė 1927 m.

1660 m. minimi Rudminnen, 1664 – Rudminey Abschort.[2] Įkūrus netoliese Mažųjų Rudminų kaimą, pradėti vadinti Didžiaisiais. 1785 m. Didieji Rudminai buvo karališkųjų valstiečių kaimas su 9 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[3] 1823 m. – 9 sodybų kaimas su 30 gyventojų.[4] 1854 m. Didžiuosiuose Rudminuose buvo 9 gyvenamieji pastatai ir 70 gyventojų.[5] 1860 m. prie kaimo prijungta Elerntalio valda[6] (Ellernthal; 126 gyventojų 1905 m.).[7]

Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Leskaminio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Tupų valsčiaus kaimas. Tikintieji iki 1902 m. priklausė Lazdynų, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Didžiuosiuose Rudminuose buvo 69 sodybos, 394 gyventojai, iš jų – 80 lietuvių (20 %, 1 katalikas). Kaime buvo nemaža žydų bendruomenė (62 gyventojai).[8] Kaime veikė mokykla, XX a. pr. prie Ragainės–Lazdynų plento buvo užeiga. Kaimo pietrytinis pakraštys siekė Kakšių balą.

Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė gyventojų sudėtis: senieji gyventojai vokiečiai ir suvokietėję lietuviai artėjant frontui pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[9] 1933 m. 1939 m.[10] 2010 m.
394 382 322 294 81


Antrajame pasauliniame kare žuvo ar dingo be žinios kariai: Alfred Bachler, Horst Dickschat, Kurt Dörfer, Otto Jonas, Paul Josupeit, Albert Jurgeleit, Emil Klunkat, Fritz Lenkeit, Richard Matthes, Kurt Paulikat, Paul Schweinert, Kurt Westphal.[11]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Bobrovas, bankgorodov.ru. Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
  2. 2,0 2,1 Vasilijus Safronovas, Rudminai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 134. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 186. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 234. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  6. Amtsbezirk Tuppen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
  7. Groß Rudminnen, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
  8. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 220, 221. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
  9. Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
  10. Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
  11. Walter Broszeit. Gemeinde Wietzheim (Groß Rudminnen) // Das Kirchspiel Sandkirchen Kreis Tilsit-Ragnit" Herausgeber Kreisgemeinschaft Tilsit-Ragnit e. V – Ausgabe Oktober 1975 Archyvuota kopija 2014-07-18 iš Wayback Machine projekto.