Rudminėliai

(Nukreipta iš puslapio Mažieji Rūdminiai)
Rudminėliai, Žirnupiai
vok. Klein Rudminnen, Kleinruden
rus. Абрамово
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010[1]) 32
Pašto kodas 238732
Tel. kodas +7 40164

Rudminėliai,[2] Žirnupiai,[3] arba Mažieji Rudminai (vok. Klein Rudminnen, nuo 1938 m. Kleinruden, XVIII a. taip pat ir Szirnuppen, rus. Абрамово) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų, 22 km į pietryčius nuo Ragainės; Abramovo gyvenvietės dalis Krasnoznamensko rajone, Aleksejevkos kaimo gyvenvietėje.

IstorijaKeisti

 
Rudminėlių kaimo bendruomenė 1927 m.

1785 m. buvo kulmiškių kaimas su 3 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[4] 1823 m. – 4 sodybų šatulinių kulmišlių kaimas su 16 gyventojų.[5] 1854 m. Rudminėliuose buvo 5 gyvenamieji pastatai ir 35 gyventojai.[6] 1859 m. prie kaimo prijungti Briedlaukiai (Brödlaugken; 14 gyventojų 1905 m.[7]).[8]

Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Leskaminio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Tupų valsčiaus kaimas. Tikintieji iki 1902 m. priklausė Lazdynų, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Rudminėluose buvo 13 sodybų, 63 gyventojai, iš jų – 5 lietuviai (8 %, 2 katalikai).[9] Tarpukariu kaime buvo vėjo malūnas, svečių namai. Per kaimą tekėjo Liepupės upelis, rytuose driekėsi Lipinio (Lipinis) miškas.

Po Antrojo pasaulinio karo, vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, sunyko, iki XXI a. pr. buvo likusi tik viena sodyba. Nuo pokario metų Rudminėlių ir Dikšių kaimų liekanos vadinamos bendru Abramovo pavadinimu. 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[10] 1933 m. 1939 m.[11] 2010 m.
63 70 66 57 32


ŠaltiniaiKeisti

  1. Abramovas, bankgorodov.ru. Nuoroda tikrinta 2021-10-31.
  2. Vilius Pėteraitis, Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-31.
  3. Atvirkštinis (vokiečių–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, Tradiciniai lietuviški vietovardžiai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Nuoroda tikrinta 2021-10-31.
  4. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 134. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  5. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 186. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
  6. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 234. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  7. Klein Rudminnen, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-31.
  8. Amtsbezirk Tuppen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-31.
  9. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 222, 223. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
  10. Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-31.
  11. Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-31.