Apylinkė

Apylinkė – buvęs Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas, mažiausias teritorinis vienetas respublikoje. Įvedus apylinkes 1940 m. vietoje seniūnijų jų buvo beveik trys tūkstančiai, panaikinant ir performuojant į seniūnijas 1995 m. – mažiau nei pusė tūkstančio.

IstorijaKeisti

Įvestas 1940 m. pabaigoje vietoje seniūnijos, iki 1950 m. administracinės reformos keletas apylinkių sudarydavo valsčių, vėliau jų skaičius sumažėjo (buvo sustambinamos), jos priskirtos tiesiogiai rajonams. Aukščiausias valdžios organas buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT). Apylinkei vadovavo tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas, vėliau iki 1990 m. – tarybos pirmininkas, 19901995 m. – viršaitis. 1995 m. apylinkės performuotos į seniūnijas.

Nuo 1990 m. apylinkės tapo žemesniosios pakopos savivaldybe. Pirmieji ir paskutinieji demokratiniai apylinkės deputatų tarybos rinkimai vyko 1990 m. kovo 24 d. pagal 1989 m. gruodžio 7 d. Lietuvos TSR vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymą [1] Rinkimai vyko pagal mažoritarinę sistemą. Apylinkės taryba rinko apylinkės viršaitį, bet turėjo ribotas savivaldos teises.

1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tolesnė apylinkių veikla nebebuvo numatyta. Pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą savivaldybėse įvesta seniūno, kuris yra administracijos pareigūnas seniūnijoje, pareigybė.

ReformosKeisti

Apylinkių sudarymas ir pertvarkymas priklausė LTSR AT Prezidiumo kompetencijai. Pagrindiniai apylinkių stambinimai vykdyti vadovaujantis LTSR AT įsakais:

Apylinkių skaičiusKeisti

Apylinkių skaičius[2]:

Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymas. – „Tiesa“, 1989 m. gruodžio 13 d.
  2. Apylinkė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 647 psl.
  3. Apylinkė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.
  4. Apylinkė. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – psl. 71