Atverti pagrindinį meniu

Uzbekų chanatas, dar žinomas kaip Uzbekų ulusas, Abu-l-Chairo orda − trumpalaikė valstybė su valdančiąja mongolų kilmės dinastija Vidurinėje Azijoje. Chanato teritorija apėmė daugiausia dab. Kazachstaną ir gretimas sritis dab. Rusijoje.

Uzbekų chanatas
buvęs chanatas
Blank.png
1428 – 1500 Blank.png
Sostinė Čingi Tura (1428−1446 m.), Sygnakas (1446−1468 m.), Chadži-Tarchanas (1468−1501 m.)
Valdymo forma chanatas
Era Naujieji laikai
 - Atsiskyrimas nuo Mėlynosios ordos 1428 m., 1428
 - Pervardinamas į Bucharos chanatą 1500 m.

IstorijaKeisti

Kuomet 1391 m. Timūras nugalėjo Aukso ordą, ši suskilo į Baltąją ir Mėlynąją ordas. Pastarojoje skilimas vyko ir toliau, todėl apie 1440 m. vakarinėse jos dalyse susiformavo Nogajaus orda, o rytines dalis užvaldė chanas Abu-l-Chairas iš kilmingos mongolų Šibanidų giminės. Jis pradėjo konsolidaciją viename iš Aukso ordos administracinių vienetų − Tiumenės uluse (dab. Tiumenės sritis) ir pirmąja savo valstybės sostine padarė Čingi Turą. Savo valstybę jis pavadino vieno iš Aukso ordos chanų − Uzbeko garbei.

Po to, kai chanatas greitai išsiplėtė milžiniškose teritorijose, jis ribojosi su Nogajaus orda vakaruose, Mogulistanu vakaruose, Sibiro chanatu šiaurėje ir Timūridų imperija pietuose. Užėmus derlingas teritorijas pietuose (Syrdarjos baseine), sostinė buvo perkelta ten − į Sygnaką.

Dėl žiaurios chano politikos 1465 m. dalis genčių, vadovaujami Žanibeko ir Kerėjaus, pasitraukė į Semirečję, kur įkūrė Kazachų chanatą. 1468 m., mirus Abu-l-Chairui, prasidėjo Uzbekų chanato dezintegracija. Šiaurėje atsiskyrė Tiumenės chanatas, o Kazachų chanatas užėmė didelę dalį Uzbekų chanato teritorijų, ir Abu-l-Bachro įpėdiniai buvo priversti bėgti, perkeldami sostinę į vakarus, į Chadži-Tarchaną (dab. Astrachanė).

Tik 1499 m. Abu-l-Chairo anūkas surinko kariuomenę ir išvedė ją į pietus, į Transoksianą. Užkariavęs Timūridų valdas, jis įsikūrė Sogdo regione ir įkūrė čia naują valstybę − Bucharos chanatą.

ChanaiKeisti