Syrdarja
Syrdarja ties Chudžandu
Syrdarja ties Chudžandu
Ilgis 2212 km
Baseino plotas 219 000 km²
Vidutinis debitas 446 (?) m³/s
Ištakos Tian Šanis
Žiotys Aralas
Šalys (Kirgizija), Tadžikija, Uzbekija, Kazachija

Syrdarja (pers. سيردريا = Sīr-Daryā, kaz. Сырдарья, tadž. Сирдарё, uzb. Sirdaryo, sen. gr. Ιαξάρτης = Jaxartes) – upė Vidurinėje Azijoje (Turkestane). Ilgis 2212 km (su Naryno ištakomis 3019 km). Susidaro iš Ferganos slėnyje susiliejančių Naryno ir Karadarjos upių, kurios prasideda Kirgizijoje, Tian Šanio kalnuose. Prateka Ferganos slėnį (Uzbekistano ir Tadžikistano ter.). Iki Bekabado teka į pietvakarius; toliau suka į šiaurę ir šiaurės vakarus, teka Uzbekistano ir Kazachstano teritorijomis. Įteka į Aralo ežero šiaurinę dalį.

Šiauriniai krantai Ferganos slėnyje žemi. Prieš ištekėdama iš slėnio, Syrdarja kerta Farchado kalnus, sudaro slenksčius. Žemupyje vaga labai vingiuota. Maždaug už Kyzyl Ordos miesto upės vaga išdžiūsta ir Aralą pasiekia tik po liūčių. Seniau įtekėdama sudarė deltą.

Svarbiausi intakai: Čirčikas, Kelesas, Arysė, Sarysu (dešinieji).

Upės debitas aukštupyje 500 m³/s, ties santaka su Čirčiku 703 m³/s, ties žiotimis 446 m³/s (XX a. antroje pusėje).[1] Patvinsta pavasarį-vasarą. Neša daug nešmenų. Laivyba nuo Bekabado.

Syrdarja ir jos intakai (bei daugybė kanalų) labai intensyviai naudojami drėkinimui (ypač medvilnės laukų), todėl džiūsta ne tik žemupys, bet ir Aralo ežeras. Taip pat upė patvenkta net keliais dideliais tvenkiniais: Kairakumo, Farchadų, Čardaros. Svarbiausi pakrančių miestai: Chudžandas (Tadžikija), Bekabadas (Uzbekija), Čardara, Kyzyl Orda, Kazalinskas (Kazachija).

Syrdarja ir Amudarja

Šaltiniai

redaguoti
  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.