Uracilas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Pirimidin-2,4(1H,3H)-dionas
CAS numeris 66-22-8
RTECS numeris YQ8650000
Cheminė formulė C4H4N2O2
Molinė masė 112,08676 g/mol
SMILES O=C1NC=CC(=O)N1
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda kietasis kūnas
Lydymosi t° 335 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

1
1
0
 
Žybsnio t° nedegus
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai Timinas
Giminingos grupės

Uracilas – viena iš keturių į RNR sudėtį įeinančių heterociklinių bazių.[1] Jis su adeninu sudaro dvi vandenilines jungtis. Uracilas kartu su fermentu N – glikozilaze (Ung) naudojamas PGR, norint apsisaugoti nuo pašalinės DNR priemaišų.

Atsitiktinės deamininimo reakcijos metu ši bazė gali susidaryti iš citozino. Tuo aiškinama, kodėl uracilą DNR pakeičia timinas.

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.