Ukmergės geležinkelio stotis
55°14′39″š. pl. 24°45′01″r. ilg. / 55.2443°š. pl. 24.7504°r. ilg.
 Ukmergės geležinkelio stotis
| |
| |
| Stoties pastatas 2020 m. | |
| Adresas | Ukmergė, Kauno g. 37b |
| Atidaryta | 1916 m. |
| Uždaryta | 1958 m. |
| Žemėlapiai | Retromap.ru |
| Nuotraukos | Railwayz.info |
  | |
|---|---|
Ukmergės geležinkelio stotis – uždaryta siaurojo geležinkelio stotis Ukmergėje, Kauno g. 37b. 1916–1958 m. aptarnavo Jonavos–Ukmergės geležinkelį. 2003 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 2115). Tebestūkso stoties pastatas. Neliko šalia jo, nuo Kauno pusės, buvusių rampų.[1] Jas užima šiuolaikinė infrastruktūra – „Alaušos“ degalinė, Ukmergės elevatorius ir kt.
Istorija redaguoti
1901 m. nutiesus Panevėžio–Švenčionėlių geležinkelį, buvo suplanuota tiesti atšaką Troškūnai–Ukmergė, tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas. 1916 m. Vokietijos imperijos kariuomenė nutiesė Jonavos–Ukmergės geležinkelį, pagal paskirtį pradėta naudoti dviejų aukštų stotis. Jai buvo pritaikytas gana solidus administracinis pastatas.[1] Geležinkelio stoties personalui atiteko pirmas aukštas, antrame buvo įsikūręs Ukmergės kelių rajonas, kuris rūpinosi apskrities kelių priežiūra ir remontu. Stotyje buvo kelios krovininės ir keleivinės rampos.[1] XX a. 4-jame dešimtmetyje Ukmergės žemės ūkio draugija šalia stoties pastatė didelius sandėlius savo pardavinėjamai produkcijai. Ukmergėje įsikūrus 1-ajam LDK Gedimino pėstininkų pulkui, 1932 m. buvo statomos naujos kareivinės. Spėjama, kad į laukymę, esančią priešais jas (dab. Deltuvos, A. Smetonos, Vasario 16-osios ir Sodų gatvių ribojamas skveras) buvo nutiesta geležinkelio atšaka ir pastatyta didelė rampa, skirta kareivinių statybos ir vėlesnėms pulko veiklos reikmėms. Geležinkeliu į pulko kareivines buvo gabenama karinė amunicija, atvykdavo ir išvykdavo šauktiniai kariai.[1]
1958 m. geležinkelis buvo panaikintas platinant Ukmergės-Jonavos kelią, siauruko bėgiai išardyti. Paskutinis stoties viršininkas buvo Survila, o Ukmergės kelių rajono – J. Mačiokas.[2]
Architektūra redaguoti
Pastatas stačiakampis, tinkuoto plytų mūro, su medinėmis perdangomis. Pagrindinį fasadą (nuo gatvės pusės) išskiria rizalitas. Dviejų aukštų, kiekviename aukšte yra po keturis kambarius. 1997 m. pastatas remontuotas siekiant pritaikyti prekybos salės įrengimui, išgriauta viena kapitalinė siena. Kiemo pusėje pastatytas silikatinių plytų priestatas. Apie 1950 m. greta pastatytas dviaukštis mūrinis gyvenamasis pastatas, 2003 m. buvęs avarinės būklės.[2]