Rizalitas

Rizalitas (it. risalita – kyšulys) – pastato dalis, išsikišusi fasado plokštumoje per visą pastato sienos aukštį.[1] Rizalitai gali būti fasado viduryje, jo šonuose ar kampuose. Įvairaus plano (trapecijos, stačiakampio) rizalitai suteikia įvairovės fasado plokštumoms, padidina patalpų erdvę. Rizalitai paprastai būna simetriški pastato centrinei ašiai. Rizalitai plačiai naudoti renesanso, baroko, klasicizmo architektūroje.

Masyvus rūmų rizalitas

Sienos pastorinimas, nesusijęs su vidaus erdve, vadinamas tariamuoju rizalitu.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Algė Jankevičienė. Rizalitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 180 psl.