Kamójys [2] (arba Kamojai̇̃; blrs. Камаі, rus. Камаи) – agromiestelis šiaurės vakarų Baltarusijoje, prie kelio ŠvenčionysPastovys, 10 km į pietus nuo Adutiškio, netoli sienos su Lietuva, Vitebsko sritis. Anksčiau kaimas priklausė Užnerio apskričiai, čia gyveno daug lietuvių, dabar mažiau.

Kamojys
blrs. Камаі, rus. Камаи
Kamojų bažnyčia
Kamojys
Kamojys
55°3′35″ š. pl. 26°36′8″ r. ilg. / 55.05972°š. pl. 26.60222°r. ilg. / 55.05972; 26.60222 (Kamojys)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Vitebsko sritis Vitebsko sritis
Rajonas Pastovių rajonas
Gyventojų (2009[1]) 773
Vikiteka Kamojys

Kamojys išsidėstę ant kalvos, pro miestelį teka dešinysis Birvėtos intakas Kamoja, dab. vasarą išdžiūstantis, tačiau anksčiau ja buvo plukdomi sieliai, vyko upių prekyba.

Istorija

redaguoti

Kamojys minimi nuo XVI a. pradžios. XVI a. priklausė kunigaikščiui A. Pronskiui, XVI–XVIII a. – bajorams Rudaminoms Dusetiškiams, 1722 m. kaimą nusipirko Sulistrovskiai, kurie jį valdė iki XX a.

Nuo 1550 m. minimas Kamojų miestelis. 1606 m. turgaus aikštėje pastatyta gynybinio pobūdžio Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. XVII–XVIII a. veikė parapinė mokykla. XIX a. minimas miestelis ir dvaras Švenčionių apskrityje,[3] Kamojų valsčiaus centras. 19391941 m. ir nuo 1944 m. TSRS vadovybės priskirti Baltarusijos TSR. 1942 m. nacių okupacinės valdžios sprendimu Kamojys prijungti prie Lietuvos generalinės srities.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17951873 m. Užnerio apskritis
18731915 m. Kamojų valsčiaus centras, Užnerio apskritis
19221939 m. Kamojų valsčiaus centras, Vilniaus vaivadija
19391941 m. Baltarusijos TSR
19411944 m. Lietuvos generalinė sritis
nuo 1945 m. Pastovių rajonas, Vitebsko sritis

Architektūra

redaguoti
 
Kamojys 2011 metais

Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 16031606 m., 1861 m. rekonstruota. Kvardatinio plano su pusapvale abside, turi gynybinės architektūros bruožų: pagrindiniame vakariniame fasade yra 4 arkinės nišos, buvusios angos, šoniniuose 16 m aukščio ir 5 m diametro cilindriniuose bokštuose yra apskritos šaudymo angos. Per visą gyvavimo laikotarpį bažnyčia nebuvo uždaryta, netgi valdant komunistams valdžia gerbė vietinį kunigą Bulko, kuris karo metais išgelbėjo žymų partizanų vadą.[5] Bažnyčioje yra paveikslas, kurį padovanojo dailininkas Alfredas Romeris (1832–1897). Bažnyčios rūsiuose palaidoti apie 40 Ašmenos seniūnų.

Išlikęs akmeninis XV a. kryžius, žydų kapinės.

Gyventojai

redaguoti

1690 m. miestelis turėjo 130 dūmų. 1997 m. buvo 746 gyventojai.

Lietuviai

redaguoti

Praeityje Kamojys priklausė lietuvių etninėms žemėms. XIX a. viduryje ties Kamojais ėjo lietuvių ir baltarusių kalbinė riba, kalbėta mišriai. Iki Antrojo pasaulinio karo apylinkėje lietuvių kalbą mokėjo 300–500 žmonių. 1942 m. lietuviais užsirašė 10% valsčiaus gyventojų. 1942–1944 m. Kamojų valsčiuje įsteigta 12 lietuviškų pradinių mokyklų. 1993 m. mokančių lietuvių kalbą Kamojų apylinkėje buvo apie 10 gyventojų.

Šaltiniai

redaguoti
  1. http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/viciebskaja.htm
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. Komaje. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 297 psl. (lenk.)
  4. Kamojys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 279 psl.
  5. Kamojų bažnyčia

Aplinkinės gyvenvietės

  Adutiškis – 10 km  
Lentupis – 16 km
     
     
     
Pastovys – 13 km
Naročius – 15 km