Atverti pagrindinį meniu
Equus ferus ferus
Kherson tarpan.jpg
Tarpanas (Equus ferus ferus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Neporakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Perissodactyla)
Šeima: Arkliniai
(Wikispecies-logo.svg Equidae)
Gentis: Arkliai
(Wikispecies-logo.svg Equus)
Rūšis: Laukinis arklys
(Wikispecies-logo.svg Equus ferus)
Porūšis: Tarpanas
(Wikispecies-logo.svg Equus ferus ferus)
Binomas
Equus ferus ferus
Boddaert, 1784

Tarpanas (lot. Equus ferus ferus, angl. Tarpan, vok. Tarpan, lenk. Tarpan, rus. Тарпан - Tarpan) – neporakanopinių (Perissodactyla) būrio, arklinių (Equidae) šeimos, išnykęs laukinių arklių (Equus ferus) porūšis.

Gyvenama aplinkaKeisti

Tarpanai gyveno miškų ir miškastepių zonose.

PaplitimasKeisti

Tarpanai savaime buvo paplitę beveik visoje Europoje, išskyrus vidurio ir šiaurinę Skandinaviją, Airiją ir Islandiją. Ryčiausios tarpanų populiacijos gyveno Rusijos europinėje dalyje, išskyrus jos šiaurę.

Tarpanai LietuvojeKeisti

Tarpanai - savaiminis Lietuvos gamtoje gyvenęs laukinių arklių porūšis. Lietuvos lapuočių miškuose jie gyveno maždaug prieš 8 tūkstantmečius, o dėl žmonių neigiamos įtakos išnyko XVIII-XIX a. sandūroje.

IšvaizdaKeisti

Tarpanų aukštis ties gogu apie 1 m 36 cm, kūnas pilkas, juodais karčiais, kojos plonokos.

IstorijaKeisti

Manoma, kad iš tarpanų kilo naminių arklių žemaitukų veislė. 1414 m. į Lietuvą atvykęs Flandrijos keliautojas Žilberas de Lanua, apžiūrėjęs Trakuose Vytauto žirgyną, ten matė tarpanų. 1529 m. ir 1588 m. Lietuvos Statutai numato baudas už tarpanų sumedžiojimą. Pietų Lenkijoje 1808 m. valstiečiams buvo atiduoti 20 paskutinių tarpanų. Prūsijoje 1914 m. keletas tūkstančių varovų Dusburgo miške apsupo paskutinius tarpanus, o medžiotojai juos nukovė.[1]

Taip pat skaitytiKeisti

IšnašosKeisti

 

Vikiteka

  1. Gediminas Isokas, „Giriose“, Vilnius: Leidykla „Mintis“, 1979.