Sąrašas:Lietuvos žinduoliai

Pilkasis vilkas (Canis lupus)

Lietuvos žinduoliaiKeisti

Vietinės žinduolių rūšysKeisti

Lietuvoje gyvena 59 vietinių žinduolių rūšys, iš kurių septynios rūšys buvo atrastos nuo XX a. paskutinio dešimtmečio iki 2015 metų vidurio. Trys rūšys, kurios istoriniais laikais buvo išnykusios, Lietuvoje reintrodukuotos iš kaimyninių šalių ir dabar šalyje sudaro stabilias populiacijas:

Būrys: Porakanopiai (Artiodactyla)
  Stumbras Bison bonasus Linnaeus, 1758 Reintrodukuoti ir įrašyti į Lietuvos raudonosios knygos 5(Rs) kategoriją.
  Briedis Alces alces Linnaeus, 1758
  Taurusis elnias Cervus elaphus Linnaeus, 1758 Reintrodukuota rūšis
  Stirna Capreolus capreolus Linnaeus, 1758
  Šernas Sus scrofa Linnaeus, 1758
Būrys: Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
  Pilkasis vilkas Canis lupus Linnaeus, 1758
  Rudoji lapė Vulpes vulpes Linnaeus, 1758
  Šiaurinė paprastoji lūšis Lynx lynx lynx Linnaeus, 1758 Šis Lietuvoje gyvenantis paprastųjų lūšių (Lynx lynx) porūšis įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją.
  Barsukas Meles meles Linnaeus, 1758
  Ūdra Lutra lutra Linnaeus, 1758 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 5(Rs) kategoriją.
  Akmeninė kiaunė Martes foina Erxleben, 1777
  Miškinė kiaunė Martes martes Linnaeus, 1758
  Juodasis šeškas Mustela putorius Linnaeus, 1758
  Šermuonėlis Mustela erminea Linnaeus, 1758 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
  Žebenkštis Mustela nivalis Linnaeus, 1766
  Pilkasis ruonis Halichoerus grypus Fabricius, 1791
Būrys: Banginiai (Cetacea)
  Paprastoji jūrų kiaulė Phocoena phocoena Linnaeus, 1758
Būrys: Kiškiažvėriai (Lagomorpha)
  Pilkasis kiškis Lepus europaeus Pallas, 1778
  Baltasis kiškis Lepus timidus Linnaeus, 1758 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
Būrys: Graužikai (Rodentia)
  Upinis bebras Castor fiber Linnaeus, 1758 Reintrodukuoti nuo XX a. vid. ir antroje pusėje
  Paprastoji voverė Sciurus vulgaris Linnaeus, 1758
  Vandeninis pelėnas Arvicola terrestris Linnaeus, 1758
  Juodoji žiurkė Rattus rattus Linnaeus, 1758
  Dirvinė pelė Apodemus agrarius Pallas, 1771
  Geltonkaklė pelė Apodemus flavicollis Melchior, 1834
  Miškinė pelė Apodemus sylvaticus Linnaeus, 1758
  Mažoji miškinė pelė Apodemus uralensis Pallas, 1811
  Didžioji miegapelė Glis glis Linnaeus, 1766 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją.
  Miškinė miegapelė Dryomys nitedula Pallas, 1778 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
  Lazdyninė miegapelė Muscardinus avellanarius Linnaeus, 1758
  Beržinė sicista Sicista betulina Pallas, 1779 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
  Pelė mažylė Micromys minutus Pallas, 1771
  Pievinis pelėnas Microtus agrestis Pallas, 1761
  Paprastasis pelėnas Microtus arvalis Linnaeus, 1778
Pelėnas dvynys Microtus rossiaemeridionalis Ognev, 1924
  Pelkinis pelėnas Microtus oeconomus Pallas, 1776
  Rudasis pelėnas Myodes glareolus sin. Clethrionomys glareolus Schreber, 1780
  Naminė pelė Mus musculus Linnaeus, 1758
Būrys: Erinaceomorpha
  Šiaurinis baltakrūtis ežys Erinaceus roumanicus Linnaeus, 1758 Ilgą laiką buvo laikomas viena rūšimi kartu su Šiaurės vakarų Europos ežiu (Erinaceus europaeus) ir pietiniu baltakrūčiu ežiu (Erinaceus concolor), bet po išsamių genetinių ir morfologinių tyrimų išskirtas kaip atskira rūšis.
Būrys: Vabzdžiaėdžiai (Soricomorpha)
  Kurmis Talpa europaea Linnaeus, 1758
  Vandeninis kirstukas Neomys fodiens Pennant, 1771
  Mažasis vandeninis kirstukas Neomys anomalus Cabrera, 1907 Aptiktas 2009 metais pietvakarių Lietuvoje.[1]
  Paprastasis kirstukas Sorex araneus Linnaeus, 1758
  Kirstukas nykštukas Sorex minutus Linnaeus, 1758
Būrys: Šikšnosparniai (Chiroptera)
  Europinis plačiaausis Barbastella barbastellus Schreber, 1774 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją.
  Šiaurinis šikšnys Eptesicus nilssonii Keyserling & Blasius, 1839 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
  Vėlyvasis šikšnys Eptesicus serotinus Schreber, 1774 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 5(Rs) kategoriją.
  Brandto pelėausis Myotis brandtii Eversmann, 1845 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
  Kūdrinis pelėausis Myotis dasycneme Boie, 1825 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją.
  Vandeninis pelėausis Myotis daubentonii Kuhl, 1817
  Didysis pelėausis Myotis myotis Borkhausen, 1797 Iki šiol nesutariama dėl šios rūšies populiacijos egzistavimo Lietuvoje. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narių, kurie pirmą kartą šalyje stebėjo šią rūšį, jų populiacija nors ir reta, bet gyvena Lietuvoje[2]. Bet anot šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos (ŠALD), šios rūšies populiacijos egzistavimas Lietuvoje dar nepatvirtintas. [3].
  Natererio pelėausis Myotis nattereri Kuhl, 1817 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
  Mažasis nakviša Nyctalus leisleri Kuhl, 1817 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
  Rudasis nakviša Nyctalus noctula Schreber, 1774 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 5(Rs) kategoriją.
  Natuzijaus šikšniukas Pipistrellus nathusii Keyserling & Blasius, 1839
  Šikšniukas nykštukas Pipistrellus pipistrellus Schreber, 1774 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
  Sopraninis šikšniukas Pipistrellus pygmaeus Leach, 1825
  Rudasis ausylis Plecotus auritus Linnaeus, 1758 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
  Dvispalvis plikšnys Vespertilio murinus Linnaeus, 1758 Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.


Svetimžemės introdukuotos žinduolių rūšysKeisti

Lietuvoje gyvena 3 svetimžemės, introdukuotos žinduolių rūšys. Jos nėra invazinės:

Būrys: Porakanopiai (Artiodactyla)
  Dėmėtasis elnias Cervus nippon Temminck, 1838 Introdukuota rūšis Lietuvoje, bet laisvėje beveik nesutinkami. Kai kuriose Europos šalyse yra pastebimas introdukuotų dėmėtųjų elnių poravimasis su vietinais tauriaisiais elniais[4] [5], tad gimus hibridiniams palikuonims, gali nukentėti vietinių tauriųjų elnių genofondas. Dėmėtųjų elnių natūralus paplitimo arealas Rytų Azijoje.
  Danielius Dama dama Linnaeus, 1758 Introdukuota rūšis Lietuvoje, bet laisvėje beveik neplinta, dauguma laikomi aptvaruose. Danielių natūralus paplitimo arealas - Mažoji Azija, Iranas ir galbūt Pietų Europos Balkanų ir Apeninų pusiasaliai.
  Europinis muflonas Ovis orientalis musimon Pallas, 1811 Prieš maždaug 7000 metų buvo introdukuoti Sardinijoje ir Korsikoje, vėliau platinti kituose kraštuose. Introdukuoti ir Lietuvoje, bet mūsų šalyje laisvėje neišgyvena dėl netinkamų klimato sąlygų.


Svetimžemės invazinės žinduolių rūšysKeisti

2018 m. duomenimis, Lietuvoje aptinkamos 5 invazinės rūšys. Jos nekontroliuojamai išplito dėl žmonių padarytų klaidų: buvo introdukuotos Lietuvoje ir kitose netolimose šalyse, bet nebuvo nuspėta, kad masiškai ims plisti. Kitos rūšys perkeltos į svetimą joms regioną pabėgo iš aptvarų ir ėmė nekontroliuojamai plisti. Invazinės rūšys ypač labai kenksmingos vietinei rūšių įvairovei, kurios dėl konkurencijos tampa retos arba visiškai išnyksta, pavyzdžiui dėl kanadinių audynių, kaip manoma išnyko vietinės europinės audinės:

Būrys: Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
  Usūrinis šuo Nyctereutes procyonoides Gray, 1834 Buvo introdukuotas Europoje, kurio natūralus paplitimo arealas Rytų Azija, bet netrukus Europoje išplito kaip invazinė rūšis. Pavojingi vietinei faunai, ypatingai ant žemės perintiems miškų paukščiams. Naikintinas.
  Paprastasis meškėnas Procyon lotor Linnaeus, 1758 Buvo introdukuotas Europoje, kurio natūralus paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje, bet netrukus Europoje išplito kaip invazinė rūšis. Jis ypatingai pavojingas vietinėms Lietuvos paukščių rūšims perinčioms medžiuose ir ant žemės. Naikintinas.
  Kanadinė audinė Neovison vison Schreber, 1777 Buvo introdukuota Europoje, kurio natūralus paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje, bet netrukus Europoje išplito kaip invazinė rūšis. Lietuvoje ir daugelyje šalių visiškai išstūmė jai biologiškai artimą vietinę europinę audinę. Naikintina.
Būrys: Graužikai (Rodentia)
  Ondatra Ondatra zibethica Linnaeus, 1766 invazinė rūšis. Jų natūralus paplitimo arealas Šiaurės Amerikos žemyne. 1954 metais jas introdukavo Europoje, kurios vėliau nesukontroliuojamai išplito.
  Pilkoji žiurkė Rattus norvegicus Berkenhout, 1769 invazinė rūšis. Iki išplitimo, jų savaiminis areals buvo Rytų Azijoje, maždaug dabartinės Kinijos šiaurėje ir Mongolijoje. Ėmė plisti viduramžiais, žmonių migracijų keliais, kurios netrukus išplito visur, kur gyvena žmonės. Po žmonių jos yra sėkmingiausiai prisitaikę gyventi visur žinduoliai. Dabar išplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, Šiaurės Amerikos bei Eurazijos šiaurinius pakraščius.


Lietuvoje aptinkamų žinduolių rūšių statusas neaiškusKeisti

2018 m. duomenimis, Lietuvoje 2 rūšys. Tai rūšys, kurių statusas šiuo metu Lietuvoje nėra tiksliai ištirtas ir neaiškus. Vienos jų galbūt plinta natūraliai kaip naujos ar kažkada gyvenę ir grįžtančios rūšys, o kitos galbūt plinta įsikišus žmonėms kaip invazinės rūšys. Jų tiksliam statusui nustatyti reikalingi krupštesni tyrinėjimai:

Būrys: Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
  Eurazinis rudasis lokys Ursus arctos arctos Linnaeus, 1758 Nors laikomas išnykusia rūšimi, kuri įrašyta į 2007 m. išleistos Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją, tačiau kasmet stebimi Lietuvoje. Teigiama kad jie užklysta į LietuvąLatvijos arba Gudijos. Pastoviam jų sugrįžimui į Lietuvos gamtą reikalingi dideli, brandūs, mišriųjų bei lapuočių miškų masyvai, kuriuose nevykdoma intensyvi miškininkystė ar kita ūkinė veikla.
  Europinis paprastasis šakalas Canis aureus moreoticus Linnaeus, 1758 Pradžioje buvo manyta, kad tai invazinė rūšis, bet pastaruoju metu vis daugiau įrodymų, kad tai iš pietų natūraliai plintanti rūšis. Remiantis 2018 m. įvairiais šaltiniais, šis paprastojo šakalo (Canis aureus) porūšis vis dažniau pastebimas Lietuvoje, kitose Baltijos valstybėse, Gudijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kitose Vidurio Europos šalyse. Anksčiau iki plitimo šiaurės, šiaurės vakarų kryptimis, europinio paprastojo šakalo šiauriausios populiacijos savaime gyveno Vengrijoje


Ieškotinos Lietuvoje žinduolių rūšysKeisti

Visos 3 rūšys priklauso šikšnosparniniams (Chiroptera), lygianosinių (Vespertilionidae) šeimai. Tai galimai gyvenusios ar gyvenančios Lietuvoje šikšnosparnių rūšys, kurių išplitimo arealas eina per Lietuvą arba ji yra jų išplitimo pakraštys.

Būrys: Šikšnosparniai (Chiroptera)
  Ūsuotasis pelėausis Myotis mystacinus Kuhl, 1817 Pastebėti visose Lietuvą supančiose šalyse - rytų Latvijoje, vakarų Gudijoje, Lenkijoje, Rusijos valdomoje šiaurinėje Rytprūsių dalyje, taip pat pietų Švedijoje, tad didelė tikimybė, kad jie gali gyventi ir Lietuvoje
  Didysis nakviša Nyctalus lasiopterus Schreber, 1817 Pietrytinė Lietuvos riba yra šiauriausias šios rūšies savaiminio paplitimo pakraštys. Tinkamiausios jiems buveinės - mišriųjų ir lapuočių medžių brandūs miškai, ypač sengirės, kuriose auga ąžuolai, bukai ir kiti stambūs, seni, drevėti, gausus uoksų medžiai. Tai vienintelė šikšnosparnių būryje plėšri Europoje gyvenanti rūšis, ypač migracijų metu medžiojanti smulkius paukščius
  Pilkasis ausylis Plecotus austriacus Fischer, 1829 Šiaurės ryčiausias jų paplitimo arealo pakraštys siekia Lietuvos pietinį pakraštį, tačiau Lietuvoje ši rūšis nepastebėta.


Į Lietuvą atsitiktinai užklystančios rūšysKeisti

Pastoviai negyvenantys ir labai retai, atsitiktinai, pavieniui ar nedideliais būreliais užklystantys į Lietuvą žinduoliai. Įvairiu laikmečiu stebėtos 4 jų rūšys.

Būrys: Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
  Paprastasis ruonis Phoca vitulina Linnaeus, 1758 Prie Lietuvos krantų Rytų Atlanto paprastieji ruoniai (Phoca vitulina vitulina) vienintelį kartą buvo pastebėti 2005 metų vasarą.
  Žieduotasis ruonis Pusa hispida Schreber, 1775
Būrys: Banginiai (Cetacea)
  Baltasis delfinas Delphinapterus leucas Pallas, 1776
  Afalina Tursiops truncatus Montagu, 1821 Baltijos jūroje ties Lietuvos teritoriniais vandenimis užklysta atlantinės afalinos (Tursiops truncatus truncatus) porūšis, kuris nuo 2000 m. iki 2015 m. vidurio stebėtas tris kartus[6]. Nuotraukoje atlantinės afalinos patelė su dviem jaunikliais ties Škotijos pakrante.


Istoriniais laikais išnykusios vietinės Lietuvos žinduolių rūšysKeisti

Sąraše įrašytos 8 savaime Lietuvoje gyvenusios, bet istoriniais laikais išnykusios žinduolių rūšys.

Būrys: Porakanopiai (Artiodactyla)
  Tauras Bos primigenius Bojanus, 1827 Išnykusi rūšis. Lietuvoje ir kitose šalyse iki 1627 m. žmonių visiškai išnaikinta rūšis.
  Tarpanas Equus ferus ferus Boddaert, 1785 Išnykusi rūšis. Laukinių arklių porūšis - tarpanai, dėl žmonių veiklos Lietuvoje ir Europos šalyse visiškai išnyko 1914 m.
Būrys: Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
  Ernis Gulo gulo Linnaeus, 1758 Išnykusi rūšis. Dėl žmogaus veiklos ir gamtinių sąlygų pokyčių, Lietuvoje išnykusi rūšis.[7]
  Europinis vilpišys Felis silvestris silvestris Schreber, 1777 Išnykusi rūšis. Šis miškinių kačių (Felis silvestris) porūšis Lietuvoje išnyko dėl žmonių neigiamo poveikio natūraliai gamtai, ypač brandžių ir didelių miškų plotų sumažinimo ar išnaikinimo. Galimai įtakos turėjo ir pusiau sulaukėjusios naminės katės, su kuriomis gali poruotis ir sulaukti palikuonių.
  Europinė audinė Mustela lutreola Linnaeus, 1761 Išnykusi rūšis. Maždaug XX a. pabaigoje išnykusi rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją. Išnykimo priežastis - žmogaus įsikišimas į gamtą, platinant svetimžemes rūšis. Šiuo atveju buvo introdukuotos kanadinės audinės, kurios nekontroliuojamai išplitę išstūmė vietines europines audines.
Būrys: Graužikai (Rodentia)
  Voverė skraiduolė Pteromys volans Linnaeus, 1758 Išnykusi rūšis. Dėl žmogaus veiklos ir gamtinių sąlygų pokyčių, manoma Lietuvoje jau išnykusi rūšis.
  Ąžuolinė miegapelė Eliomys quercinus Linnaeus, 1766 Išnykusi rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją. Iki XXI a. pradžios žinoma tik viena radimvietė Varėnos rajono Perlojos girininkijoje, kur ąžuolinės miegapelės stebėtos 1957–1959 metais.


Taip pat skaitytiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. grynas.delfi.lt / Naujos gyvūnų rūšys Lietuvoje: nuo vabalų iki smulkių žinduolių | Jūratė Žuolytė, 2011 m. lapkričio 30 d.
  2. grynas.delfi.lt / Yra kuo pasidžiaugti: Lietuvoje atrasta nauja šikšnosparnių rūšis | Lietuvos ornitologų draugija | 2015 m. liepos 21 d.
  3. siksnosparniai.lt / Ar tikrai didysis pelėausis rastas Lietuvoje? | 2015-07-22
  4. news.bbc.co.uk / Scotland's deer are changing shape due to hybridisation | By Jody Bourton, Earth News reporter, 16 December 2009
  5. ed.ac.uk / Red deer at risk from cross-breeding
  6. grynas.delfi.lt / Neįtikėtina: Baltijos jūroje prie Klaipėdos šėlsta delfinai | Virginija Spurytė, 2015 m. rugpjūčio 14 d.
  7. Lietuvos fauna, žinduoliai, vilnius, “Mokslas”, 1988, http://www.studijos.lt/siukslynelis/referatas/1668/?page=1

NuorodosKeisti


Lietuviški vardynai ir sąrašai
Lietuvos raudonoji knyga

Vardynai: Augalų (Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas) | Grybų | Paukščių | Žuvų
Sąrašai: Lietuvos žuvys | Lietuvos varliagyviai | Lietuvos ropliai | Lietuvos paukščiai | Lietuvos žvirbliniai paukščiai | Lietuvos žinduoliai | Lietuvos šikšnosparniai
Lietuvos dieniniai drugiai | Lietuvos žirgeliai | Lietuvos tiesiasparniai | Lietuvos kamanės
Lietuvos vabalai:
  auksavabaliai (Cetonidae) | blizgiavabaliai (Buprestidae) | lapgraužiai (Chrysomelidae) | sprakšiai (Elateridae) | ūsuočiai (Cerambycidae) | maitvabaliai (Silphidae)  
žygiai (Carabidae)
| juodvabaliai (Tenebrionidae) | minkštavabaliai (Cantharidae) | Boružės (Coccinellidae)