Guillebert de Lannoy

Žilberas de Lanua (pranc. Guillebert de Lannoy, arba Gilbert, Guilbert, Ghillebert; 1386–1462 m.) – flamandų keliautojas ir diplomatas, Burgundijos kunigaikščio šambelionas, Sluiso (ol. Sluis) forto valdytojas, Aukso Vilnos ordino riteris.

Burgundų pusėje dalyvavo Šimtamečiame kare. Su diplomatinėmis misijomis keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus: lankėsi Prancūzijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Vokiečių ordino žemėse, Lietuvos ir Maskvos didžiosiose kunigaikštystėse, Palestinoje. Buvo vienas pagrindinių 1420 m. Trua sutarties derybininkų.

Apsilankymas Lietuvoje

1413–1414 m. vizito LDK metu lankėsi Lietuvos pajūryje, Vilniuje, Trakuose, Kaune, prie Nemuno vidurupio ir žemupio. 1421 m. jį, kaip Anglijos karaliaus pasiuntinį, prie Lvovo priėmė Jogaila, o Kremenece – Vytautas.

Pirmasis aprašė Vilniaus, Kauno ir Trakų pilis.^[1]

Išnašos

↑ Žilberas de Lanua. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 614

Vikiteka: Guillebert de Lannoy – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Žilberas de Lanua. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 614

[1]