Žilberas de Lanua
Žilberas de Lanua (Guillebert de Lannoy; 1386–1462 m.) – flamandų keliautojas ir diplomatas, Burgundijos kunigaikščio šambelionas, Sluiso (Sluis) forto valdytojas, Aukso Vilnos ordino (pranc. L’Ordre de la Toison d’Or) riteris.
Burgundų pusėje dalyvavo Šimtamečiame kare. Su diplomatinėmis misijomis keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus: lankėsi Prancūzijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Teutonų ordino žemėse, LDK ir Maskvos didžiosiose kunigaikštystėse, Palestinoje. Buvo vienas pagrindinių 1420 m. Trua sutarties derybininkų.
1413–1414 m. vizito LDK metu lankėsi Lietuvos pajūryje, Vilniuje, Trakuose, Kaune, prie Nemuno vidurupio ir žemupio. 1421 m. jį, kaip Anglijos karaliaus pasiuntinį, prie Lvovo priėmė Jogaila, o Voluinės Kremenece – Vytautas.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Žilberas de Lanua. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 614 psl.
