Svetingumo klubas

(Nukreipta iš puslapio Svetingumo Klubas)

Svetingumo Klubas (Hospitality Club) yra antroji pagal dydį (po CouchSurfing tinklo) tarptautinė apsikeitimo svetingumu bendruomenė pasauliniame tinkle, turinti apie 553'000 narių visame pasaulyje.[1] Jos paslaugų vartotojai naudoja HospitalityClub.org svetainę nemokamų nakvynių ir gido paieškoms, tarpkultūriniams susitikimams bei naujoms pažintims.

Neoficialus Svetingumo Klubo logotipas buvo sukurtas kanadiečio Glenn Gobuyan 2004 metais. Artimiausiu metu Svetingumo Klubas ruošiasi pristatyti naują svetainės dizainą bei kartu pirmąjį oficialų logotipą.

Istorija

redaguoti

Šios idėjos pradininkas yra vokietis Veit Kühne, įkūręs Svetingumo Klubą 2000 metais[2] su šeimos bei draugų pagalba.[3] Bendra koncepcija buvo įkvėpta Veit Kühne įsitraukimu į SIGHT apsikeitimo svetingumu tinklą, priklausantį Mensa bendruomenei. Vėliau šio tinklo greito paplitimo sėkmę nulėmė aktyvus atsakingų savanorių komandos darbas, kuris viešinimo žiniasklaidoje (televizijoje, radijo stotyse, žiniatinklyje bei laikraščiuose) dėka[4][5][6] padėjo Svetingumo Klubui greitai išaugti iki vieno didžiausių apsikeitimo svetingumu tinklų pasaulyje.


Tikslai bei funkcionavimas

redaguoti

Pagrindinis Svetingumo Klubo uždavinys yra skatinti taiką ir toleranciją pasaulyje, sujungiant ir supažindinant įvairių kultūrų žmones – šeimininkus ir svečius, keliautojus ir vietinius. Tinklo veikla grindžiama alternatyviu požiūriu į turizmą, kuomet keliautojai atranda bei susipažįsta su tam tikra vietove „iš vidaus“, susitinkant su draugiškai bei svetingai nusiteikusiais kitais nariais - vietiniais gyventojais. Viena pagrindinių tinklo įkūrėjo idėjų yra „Keliaujama ne dėl vietovių - keliaujama dėl žmonių“.

Svetingumo Klubo nariai visame pasaulyje padeda vienas kitam suteikdami laisvu abipusiu susitarimu nemokamą nakvynę tam tikram laikotarpiui; narys - šeimininkas taip pat gali pasisiūlyti aprodyti svečiui miestą, pakviesti vakarienei, suteikti papildomą turistinę informaciją arba pagelbėti kitose nenumatytose situacijose.

 
Įėjimas į Hospitality Club stovyklą Monnai kaime Prancūzijoje. Plakate yra užrašyta „Svetingumas visame pasaulyje“

Įsijungimas bei dalyvavimas tinklo veikloje yra nemokamas ir grįstas savanoriškumu. Prašyti pinigų iš kitų narių už nakvynę yra draudžiama bendruomenės taisyklėse. Kitų narių apnakvindinimas nėra būtinas (nors rekomenduojamas) - tinklo narys pats gali pasirinkti, ar jis gali suteikti tokią paslaugą kitiems tinklo nariams. Kaip ilgai vienas narys gali svečiuotis kito nario namuose, koks turi būti įnašas į bendrai valgomą maistą, bei kitos apnakvindinimo sąlygos yra bendro šių narių susitarimo reikalas.

Klubo savanoriai diskusijų forumo pagalba gali organizuoti narių susitikimus arba stovyklas.

Kiekvienas norintis užsiregistruoti Svetingumo Klube turi užpildyti anketą pateikiant asmeninius duomenis, informaciją apie save bei apie apnakvindinimo galimybę ir sąlygas. Informacija nėra viešinama nariui to pageidaujant. Tinklo saugumas užtikrinamas vienų narių komentarais kitiems, paso duomenų įrašymu bei pusiau automatiniu brukalų kontrolės mechanizmu.

Svetingumo Klubo vadovybė yra dažnai kritikuojama aktyvių apsikeitimo svetingumų tinklų savanorių bei narių. Vienas populiariausiu kritikos objektu yra šio tinklo pusiau automatinis žinučių tikrinimo mechanizmas (angl. spamcheck), kurio tikslas yra neleisti įvairių tipų brukalams pasiekti tinklo nario ateinančių žinučių dėžutę; kadangi šio mechanizmo funkcionavimas reikalauja patikimų tinklo savanorių įsikišimo ir patvirtinimo, žinutės dažnai vėluoja; be to, yra keliamas asmeninio privatumo klausimas.

2006 m. pabaigoje - 2007 m. pradžioje suaktyvėjusi Svetingumo Klubo vadovybės bei didelės grupės šio tinklo savanorių priešprieša pasibaigė naujo apsikeitimo svetingumu tinklo, BeWelcome, įkūrimu, bei kiek vėliau - kelių ypač aktyvių savanorių pašalinimu iš Klubo[7]. Naujas tinklas gimė iš idėjos patobulinti ir demokratizuoti Svetingumo Klubą; jį įkūrę buvę Svetingumo Klubo savanoriai liko nepatenkinti pastarojo tinklo vadovybės darbu ir principais: pvz., jie nesutiko su nuostata, kad tokio tipo tinklui reikalingas vienas lyderis, kuris kontroliuotų savanorių komandas; taip pat buvo pasigesta atviro programavimo, finansinių reikalų aiškumo ir viešojo jų matomumo, bei legalaus organizacijos pagrindo.[8][9]

Nuorodos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti