Porakanopiai
Artiodactyla | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pekariai Lisabonos zoologijos sode | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Porakanopiai (arba poranagiai, skeltanagiai; Artiodactyla) – žinduolių (Mammalia) būrys. Būdingiausias bruožas – pradinė keturpirštė kojų sandara. Galūnės ašis eina tarp didžiausių: III bei IV – geriausiai išsivysčiusių pirštų: II ir V gerokai mažesni, reikalingi vaikštant per klampų gruntą: I pirštas išnykęs.[1] Pirštų galai aptraukti ragine makštimi – kanopa. Gerų bėgikų visos kojų dalys pailgėjusios. Raktikaulių nėra.[2] Beveik visi – svarbūs medžiojamieji žvėrys.
Pirmieji porakanopiai išsivystė ankstyvajame eocene, o šiai epochai besibaigiant jau būta keleto šeimų.[3]
Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, o Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje gyvena tik aklimatizuotos rūšys.[1]
Banginiai prie porakanopių prijungti tik XX a. pab.
Neatrajojančių pobūrio gyvūnai judaizmo ir islamo išpažinėjų laikomi nešvariais ir maistui nevartojami. Visi porakanopiai, išskyrus banginius, kiaules ir hipopotamus, yra atrajotojai, kupranugariniai ir elniukiniai dažnai įvardijami pseudoatrajotojais (jų skrandis iš trijų skyrių).[4]
Lietuvos porakanopiai
redaguoti- Kiauliniai (Suidae)
- Šernas (Sus scrofa)
- Elniniai (Cervidae)
- Taurusis elnias (Cervus elaphus)
- Danielius (Dama dama)
- Dėmėtasis elnias (Cervus nippon)
- Stirna (Capreolus capreolus)
- Briedis (Alces alces)
- Dykaraginiai (Bovidae)
- Stumbras (Bison bonasus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Muflonas (Ovis ammon musimon)
Porakanopių klasifikacija
redaguotiPateikiama tokia genetinė porakanopių klasifikacija:[5][6][7]
Porakanopiai |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Artiodactyla. The Canadian Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ Poranagiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ Artiodactyla: Fossil Record. UCMP. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ Ruminant. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ John Gatesy; Jonathan H. Geisler; Joseph Chang; Carl Buell; Annalisa Berta; Robert W. Meredith; Mark S. Springer; Michael R. McGowen (2012). „A phylogenetic blueprint for a modern whale“ (PDF). Molecular Phylogenetics and Evolution. 66 (2): 479–506. doi:10.1016/j.ympev.2012.10.012. ISSN 1055-7903. PMID 23103570. Nuoroda tikrinta 2015-09-04.
- ↑ Hassanin, A.; Douzery, E. J. P. (2003). „Molecular and morphological phylogenies of Ruminantia and the alternative position of the Moschidae“. Systematic Biology. 52 (2): 206–28. doi:10.1080/10635150390192726. PMID 12746147.
- ↑ Upham, N.S.; Esselstyn, J.A.; Jetz, W. (2019). „Inferring the mammal tree: Species-level sets of phylogenies for questions in ecology, evolution, and conservation“. PLOS Biology. 17 (12): e3000494. doi:10.1371/journal.pbio.3000494. PMC 6892540. PMID 31800571.
{{cite journal}}
: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)