Diena
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Diena (reikšmės).
Diena – šviesusis paros metas, laikotarpis nuo saulės krašto pasirodymo virš horizonto (saulėtekio) iki visiško nusileidimo už horizonto (saulėlydžio). Kasdieninėje kalboje žodžiu diena vadinama para. Diena prasideda rytu, baigiasi vakaru.
Dienos trukmė skirtinga priklausomai nuo geografinės platumos ir metų laiko (Saulės deklinacijos). Pusiaujyje diena trunka apie 12 valandų. Tolstant nuo pusiaujo žiemą diena trumpėja, vasarą – ilgėja. Platumose tarp poliaračių ir ašigalių vasarą Šiaurės pusrutulyje, žiemą Pietų pusrutulyje būna poliarinė diena, kuri trunka ilgiau nei 24 valandas, ties ašigaliuose – apie pusę metų. Saulėgrįžos metu yra pats didžiausias skirtumas tarp dienos ir nakties trukmės: Šiaurės pusrutulyje ilgiausia diena yra birželio 22 d. (vasaros saulėgrįža), o trumpiausia – gruodžio 22 d. (žiemos saulėgrįža), pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Per lygiadienius dienos ir nakties trukmė tampa vienoda: pavasario lygiadienis – apie kovo 20-21 dieną, rudens lygiadienis – apie rugsėjo 22-23 dienomis.
Žodžio kilmė redaguoti
Žodis „diena“ panašiai skamba daugelyje indoeuropiečių kalbų. Mokslininkai jį kildina iš inoeuropietiškos šaknies „dei-“ arba „di-“, reiškiančios šviesti, spinduliuoti. Iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilęs žodis Dievas.
Reiškiniai redaguoti
- Vidurdienis (pusiaudienis) – vidurio dienos momentas, esantis tarp saulėtekio ir saulėlydžio. Žymimas 12 valandų 00 minučių.
- Rytas – dienos pradžia
- Vakaras – dienos pabaiga
Mityba redaguoti
Poilsis redaguoti
- Popietė – dienos laikas po vidurdienio. Dažnai tai neilgas poilsio laikas nuo darbo, vaikams – popiečio miego laikas.
- Siesta – popietinis miegas, paprastai po vidurdienio valgio, ypatingai karšto klimato šalyse.
