Horizontas

Matematinis horizontas (kartais vadinamas tikruoju horizontu) yra dangaus sferos didysis apskritimas, kurio plokštuma yra statmena vertikaliajai linijai (linijai, jungiančiai zenitą ir nadyrą). Dangaus šviesulio aukštis virš matematinio horizonto yra kampas tarp tiesės, jungiančios dangaus šviesulio padėtį dangaus sferoje su dangaus sferos centru, ir matematinio horizonto plokštumos. Jis yra matuojamas laipsniais. Aukščiau matematinio horizonto esantiems dangaus šviesuliams aukštis virš matematinio horizonto visada yra tarp 0 ir 90 laipsnių. Kartais dangaus šviesuliams, esantiems žemiau matematinio horizonto irgi nurodomas jų aukštis virš matematinio horizonto, tokiu atveju jis yra tarp -90 ir 0 laipsnių. Regimasis horizontas (dar vadinamas fiziniu horizontu) yra linija, atskirianti žemę nuo dangaus. Daugelyje vietų regimasis horizontas yra neaiškus dėl medžių, pastatų, kalnų ir t. t. Tačiau stebint laive jūroje jis yra ypatingai ryškus. Jūroje regimasis horizontas visada eina žemiau matematinio horizonto.

Atstumas iki horizonto lygumoje yra maždaug kilometrų, kur h yra akių aukštis virš Žemės paviršiaus.

Pavyzdžiui:

  • Stovint ant žemės, kai h = 1,70, horizontas yra už 4,7 km
  • Stovint ant 100 m aukščio kalvos ar bokšto, horizontas yra už 36 km

Šie skaičiai nurodo teorinį matomumą, kuris gali priklausyti ir nuo oro skaidrumo, objektų, esančių žemės lygyje.