Žemės riešutų sviestas

Žemės riešutų sviestas – valgis, gaminamas iš žemės riešutų, sumaltų iki kreminės masės. Naudojamas kaip užtepas ant duonos arba kaip sudėtinė kitų patiekalų dalis (pavyzdžiui, sausainių). Populiarus Šiaurės Amerikoje ir kai kuriose Europos bei Azijos šalyse. Didžiausios žemės riešutų sviesto gamintojos ir eksportuotojos 2009 m. duomenimis buvo JAV, Kinija, Kanada, Olandija.

Riešutų sviestas indelyje.

Sumuštinis su žemės riešutų sviestu ir džemu.

Istorija

Manoma, kad pirmieji maltus žemės riešutus naudojo inkai, tačiau moderni žemės riešutų sviesto istorija prasideda XIX a. pabaigoje JAV. 1895 m. amerikietis John Harvey Kellogg užpatentavo iš sutrintų virtų riešutų gaminamą valgį, kurį rekomendavo kaip lengvai virškinamą baltymingą maistą sanatorijų pacientams. Vienos iš sanatorijų darbuotojas Joseph Lambert netrukus sukonstravo specialią mašiną, kuri galėtų riešutų sviestą gaminti didesniais kiekiais. Tarp JAV gyventojų riešutų sviestas itin išpopuliarėjo XX a. pirmoje pusėje, buvo išrasti įvairūs gamybos būdai, 1921 m. Joseph Rosefield patentavo hidrintą riešutų sviestą, kuris išlieka vientisos konsistencijos ir jo paviršiuje per ilgesnį laiką nenusistovi aliejus. Antrojo pasaulinio karo metu žemės riešutų sviestas buvo įtraukiamas į maisto davinius JAV armijos kareiviams.

Gamyba

Žemės riešutų sviestas paprastai gaminamas žemės riešutus išlukštenus, sausai pakepinus, atvėsinus, nuėmus viršutinę odelę, išrūšiavus ir sumalus specialia mašina. Siekiant pagerinti konsistenciją ir skonį, neretai į gautą masę papildomai įmaišoma druskos, aliejaus, cukraus ar kitokio saldiklio.

Maistinės savybės

100 g žemės riešutų sviesto turi apie 588 kalorijas, 25 g baltymų, 20 g angliavandenių, 50 g riebalų, yra geras magnio, fosforo, vario, mangano, cinko, vitamino E, niacino šaltinis.

Susiję straipsniai

• Riešutų sviestas