Soba

Soba (そば arba 蕎麦) – japoniškas grikių pavadinimas, taikomas ir pilkšvai rudos spalvos ploniems makaronams, gaminamiems iš grikių miltų arba grikių ir kviečių miltų mišinio. Soba valgymo tradicija atsirado Edo laikotarpiu.

Japoniškoje virtuvėje panašūs stori makaronai vadinami udon. Soba makaronai yra universalus maistas, kurį galima valgyti bet kuriuo metų laiku, vartojami šalti su papildomu padažu, arba kaip karšta makaronų sriuba.^[1] Patiekiami kaip papildomas arba pagrindinis patiekalas, dedami į sriubas, salotas. Soba makaronų patiekalai ruošiami tiek greito maisto, tiek brangiuose restoranuose. Rinkoje parduodami džiovinti makaronai ^[2] ir men-tsuyu, arba greitai paruošiami. Ruošiant šiuos makaronus, naudojami įvairūs paruošimo metodai – virimas, kepimas. Soba makaronams pagaminti naudojami dažniausiai trys komponentai: grikių miltai, šiek tiek kviečių miltų (dėl geresnio sukibimo) ir šiltas vanduo. Sumaišomi į elastinę būseną, iškočiojami į didelį ploną blyną, kuris supjaustomas specialiu peiliu į plonas juosteles, po to verdama.

Soba gali papildyti maistinėmis medžiagomis kitų grūdų miltus, pavyzdžiui, ryžių ir kviečių. Tiaminas, kurio trūksta baltuose ryžiuose, yra soba miltuose. Soba turi visas aštuonias esmines aminorūgštis, įskaitant liziną, kurio trūksta kvietiniuose miltuose. Soba laikoma mitybos pasirinkimu, kuris yra naudingesnis už baltųjų miltų analogus. 100 g virtos soba duoda 99 kcal (410 kJ) energijos. Be to, tai lengvai virškinamas polisacharidas. Šie makaronai taip pat turtingi antioksidantų, įskaitant rutiną ir kvercetiną, kitas esmines maistines medžiagas, įskaitant choliną, tiaminą ir riboflaviną.^[3]