Smilga (upė)
| Smilga | |
|---|---|
 Smilga prie Pasmilgio
| |
| Ilgis | 32,0 km |
| Baseino plotas | 208,8[1] km² |
| Vidutinis debitas | 1,13 m³/s |
| Ištakos | Krakių seniūnija |
| Žiotys | Nevėžis |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Smilga |
Smilga – upė Kėdainių rajone; Nevėžio dešinysis intakas. Prasideda greta Patranio kaimo, 5 km į pietus nuo Krakių. Teka į pietryčius, daugiausia Josvainių mišku. Vaga labai vingiuota. Įteka į Nevėžį Kėdainiuose, 58 km nuo žiočių. Netoli santakos su Nevėžiu stovi Smilgos pėsčiųjų tiltas.
Intakai:
Aukštupio ir vidurupio slėnis nežymus, žemupio – gilokas. Žemupio slėnyje trykšta geležingos artezinės versmės, ten įrengta Kėdainių vandenvietė. Vaga aukštupyje ir prie žiočių reguliuota. Baseinas miškingas. Pavasarį patvinsta, vasarą nusenka. Vidutinis nuolydis – 165 cm/km.[2][3]
Gyvenvietės šalia Smilgos: Medininkai, Palainiškiai, Šiukštuliškiai, Lipliūnai, Stasiūnai, Tubiai, Kėboniai, Bartkūniškiai, Pasmilgys, Kėdainiai.
Upėvardis kildinamas iš augalo smilga pavadinimo (plg. latv. Smilgezers, Smildzene nuo smilga)[4].
-
Smilga Kėdainiuose žiemą -
Smilga prie Bartkūniškių -
Smilga Kėdainių apylinkėse -
Bebrų užtvanka Smilgoje -
Smilga šalia santakos su Nevėžiu
..jpg)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos upės: B. Gailiušis, J. Jablonskis, M Kovalenkovienė, Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 2001, str. 507
- ↑ Smilga (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 48
- ↑ Smilga. Smilga (upė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.