Skrydis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Skrydis, skridimas – gana ilgai trunkantis objekto judėjimas erdvėje, kai objektas neturi atramos.

Skrydžių rūšys:

keliamąją jėgą sudaro sparno, sraigto mentės ar panašaus varytuvo paviršių aptekantis dujų (oro) srautas:
- nejudami sparnai – lėktuvai, sklandytuvai, skraidyklės
- judami sparnai – plasnokliai, paukščiai, vabzdžiai, šikšnosparniai, pterozaurai
- sraigto mentės:
  - sraigtas sukamas aktyviai – sraigtasparniai
  - sraigtas sukamas pasyviai – malūnsparniai
keliamąją jėgą sudaro objekto ir aplinkos tankių skirtumas (objekto tankis mažesnis už aplinkos tankį) – dirižabliai, oro balionai
keliamąją jėgą sudaro vertikalių kylančių oro srovių poveikis į horizontalų paviršių – ant voratinklių skraidantys vorai, iš dalies – sklandytuvai, sklandantys paukščiai

Skrydžiu vadinamas ir horizontalus ar kylantis judėjimas:

iš inercijos (balistine trajektorija) – sviestas akmuo, kulka, artilerijos sviedinys
arba varant reaktyviniam varikliui – įvairios raketos. Sparnuotosios raketos skriedamos naudoja ir keliamąją jėgą.

Panašus judėjimas vandenyje, kai sudaroma keliamoji jėga, irgi kartais vadinamas skridimu, nors paprastai tai vadinama plaukimu. Keliamąją jėgą vandenyje naudoja laivai su povandeniniais sparnais, jūriniai vėžliai, rykliai.

Visi horizontalūs skridimai yra veikiami gravitacijos (išimtis – skrydžiai toli nuo kosminių kūnų, kur gravitacija labai silpna), todėl daugelis skrydžių yra valdomi kritimai, kai keliamoji jėga panaikina ar viršija gravitacijos sukeliamą kritimą.