Oro balionas

Oro balionas arba tiesiog balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Balionas horizontaliai juda tik vėjo dėka, todėl jis skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas danguje yra kontroliuojamas. Pirmąjį balioną, gebantį gabenti žmones, 1783 m. išrado broliai Mongolfjė.

Oro balionai.

Balionų tipai

Yra trys pagrindiniai balionų tipai:

• Karšto oro balionuose kaitinamas oras, kuris jį ir kelia. Tai populiariausias ir seniausias baliono tipas;
• Dujų balionai yra pripūsti mažesnės molekulinės masės dujomis, kurios yra lengvesnės už aplinkos orą;
• Rozière balionai apjungia abu aukščiau išvardintus balionų tipus.

Rekordai

Rekordai, pasiekti karšto oro balionais (2006 m. duomenimis):

Bendra kategorija:

• Aukščio rekordas – 21027 m. Vijaypat SINGHANIA (Indija) pasiektas 2005 m. lapkričio 26 d;
• Nuotolio rekordas – 7671,91 km. Per Axel LINDSTRAND (JK) pasiektas 1991 m. sausio 15 d;
• Skrydžio trukmės rekordas – 50 val. 38 min. Michio KANDA (Japonija) pasiektas 1997 m. vasario 1 d.

Moterų kategorija:

• Aukščio rekordas – 10773 m. Heidrun PROSCH (Austrija) pasiektas 2002 m. rugpjūčio 19 d;
• Nuotolio rekordas – 736,79 km. Karen L. GOULD (JAV) pasiekatas 1994 m. vasario 19 d.;
• Skrydžio trukmės rekordas – 19 val. 7 min. 55 s. Lindsay MUIR (JK) pasiektas 2000 m. gegužės 21.

Oro balionų sportas

2003 m. Vilniuje vyko Europos karštų oro balionų čempionatas. 1999 m. Austrijoje vykusiose pasaulio pirmenybėse Gintaras Šurkus pelnė bronzos medalį.