Sklandytuvas – už orą sunkesnis skraidymo aparatas, dažniausiai be variklio. Šiuo metu labiausiai naudojamas sklandymo sporte. Aparato konstrukcija leidžia pakilti ir išsilaikyti ore dėl šiltų oro srovių (termikų) judėjimo. Į reikiamą aukštį sklandytuvas iškeliamas sujungtas virve su specialiu lėktuvu, arba specialaus keltuvo pagalba, kai kuriais atvejais gali būti iškeliamas tempiant automobiliu.

Vienvietis Glaser-Dirks DG-808 sklandytuvas virš Prancūzijos Alpių

Sklandytuvai su varikliais (motorizuotas sklandytuvas) gali pakilti ir ore išsilaikyti patys.

Priklausomai nuo aparato modelio, vietovės ypatumų, oro sąlygų bei piloto patyrimo, sklandytuvas be variklio ore gali išbūti kelias ir daugiau valandų. Pvz., 1938 m. gruodžio 9-11 d. vokiečių sklandytojai A. Boedecker ir K. H. Zander Kuršių Nerijoje (Rasytėje) dviviečiu sklandytuvu DFS Kranich pasiekė pasaulio rekordą – nenusileisdami jie sklandė 50 val. 15 min.[1][2]

Keliančios oro masės susidaro šylant žemės paviršiui, kai apačioje sušilęs oras kyla į viršų, taip pat vietose kur vėjas susitinka su kalva, kalnu.

Lietuvoje sklandytuvus gamina UAB Sportinė aviacija Pociūnuose.

Lietuviai sklandytuvų konstruktoriai redaguoti

Galerija redaguoti

Nuorodos redaguoti

Išnašos redaguoti

 
  1. NEW WORLD GLIDE RECORD, Morning Tribune, 31 December 1938, Page 5
  2. The DFS Kranich, Scale Soaring UK.