Apie upę tokiu pačiu pavadinimu žr. Sidra (upė).

Sidrà [1] (lenk. Sidra) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 18 km į šiaurę nuo Sokulkos ir 52 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Sidros valsčiaus centras. Kaime yra Sidros geležinkelio stotelė.

Sidra
lenk. Sidra
      
Kaimo gatvelė
Sidra
Sidra
53°33′11″ š. pl. 23°26′55″ r. ilg. / 53.55306°š. pl. 23.44861°r. ilg. / 53.55306; 23.44861 (Sidra)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Sokulkos apskritis
Valsčius Sidros valsčius
Gyventojų (2006) 730
Pašto kodas PL 16-124
Vikiteka Sidra
Sidros turgaus aikštė

Istorija

redaguoti

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo 1538 m. iki 1558 m. kaimo žemės priklausė Goštautams (Goštautai), Holovčinskiams (Hołowczyńskich) ir Andriui Valavičiui (Andrzeja Wołłowicza). 1558 m. šias žemes nusipirko Bogdano Valavičiaus sūnus Ostapas Valavičius. 1563 m. naujam savininkui karalius Žygimantas Augustas suteikė privilegiją šioje žemėje statyti malūną ir dvarą. Dvarą pasistatė šalia esančiame Pavlovičės kaime. 1566 m. gyvenvietė gavo Magdeburgo teises. Po kelerių metų pietrytinėje gyvenvietės dalyje pradėti statyti gynybiniai įtvirtinimai. Lietuvos didysis kancleris ir Trakų vaivadijos kaštelionas Ostapas Valavičius mirė 1587 m. vykdamas į Krokuvoje vyksiančią Zigmanto Vazos karūnaciją. Ostapo Valavičiaus dukra ištekėjo už Bonos Sforzos bankininko Severino Bonero ir šios žemės atiteko jam, bet jis mirė 1591 metais. 1592 m. gyvenvietę pradėjo valdyti Gžegožo Bogdanovičiaus Valavičiaus (Grzegorz Bogdanowicz Wołłowicz) sūnūs taurininkas Petras ir Rogačevo seniūnas Romanas. 1602 m. Jeronimo Valavičiaus (Hieronim Wołłowicz) lėšomis buvo pradėta statyti nauja bažnyčia. 1622 m. gyvenvietė atiteko Kristupui Potockiui (Krzysztof Potocki), po kurio žemės atiteko Andriui Potockiui (Andrzej Potocki), kuris atstatė gynybinius gyvenvietės įtvirtinimus. Jo dukra ištekėjo už Lietuvos pakanclerio Stanislavo Antano Ščiukos, kuris gyvenvietėje 1705 m. pastatė medinę bažnyčią, kuri stovėjo iki 1782 m. kai buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Bažnyčios architektas buvo Juozapas Piola. XVIII a. viduryje buvo pradėta statyti ir medinė žydų sinagoga, kuri užbaigta 1783 m. ir kurios užbaigimui pinigų davė Ignacas Potockis.

1804 m. Ignacas Potockis gyvenvietę pardavė Rembelinskiams. XIX a. kaime buvo įkurtos Sidros žydų kapinės. XIX a. gyvenvietė prarado miesto teises. 1878 m. kaime gyveno 920 gyventojų. XIX a. Sidra buvo miestelis ir dvaras Sokulkos apskrities Makovlianų valsčiuje.[2] Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį per kaimą turėjo eiti Lietuvos ir Sovietų Rusijos siena. 1975-1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paminklai

redaguoti
  • 1705-1783 m. statybos Šventosios Trejybės bažnyčia;
  • 1780 m. pastatyta klasicistinio stiliaus varpinė;
  • 1566 m. statytų gynybinių įtvirtinimų griuvėsiai;
  • XVI a. statytos kalvinistų bažnyčios griuvėsiai;
  • XX a. pradžios statybos Einorovičių dvaras;
  • XVI a. susiformavęs kaimo gatvių išdėstymas;
  • 1890 m. statyto vandens malūno griuvėsiai;
  • XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios mediniai kaimo namai.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Sidra. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 482 psl. (lenk.)